2012 m. Gegužės 19 d., Šeštadienis,
2010 kovo 29 09:14, www.ignalinietis.lt
Šių metų žiema buvo tokia, kokia ir turėtų būti: poškėjo tvoros, girgždėjo po kojomis sniegas, iškilo sniego pusnys, ežerus sukaustė storiausias ledo sluoksnis. Prakaitavo ežeruos eketes kertantys pirtininkai, žvejai iki žuvelių sunkiai „prasigręždavo“.
Ežerus padengus ne tik ledui, bet ir storam sniego sluoksniui, iškilo žuvų dusimo pavojus. Su šia problema susidurta ir mūsų rajone. Kovo 3 dieną „Nauja vaga“ rašė apie ežerus, kuriuose galimas žuvų dusimas. O štai kovo 6 dieną paskambinęs skaitytojas pasakojo apie Juodenio ežere įsmukusį traktorių, įtardamas, jog ten buvo vykdoma nelegali žvejyba. Tai ar būta „kriminalo“ ant Juodenio? Apie viską – iš eilės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dar vasario mėnesį informavo rajonų agentūras dėl galimo žuvų dusimo. Kadangi privažiavimas prie daugelio vandens telkinių yra labai sudėtingas, o sniego valymas nuo ežerų ir tvenkinių ledo bei ekečių kirtimas, vandens aeravimas reikalauja daug lėšų ir dažnai būna neefektyvus, ministerijos manymu, susidarius tokiai situacijai, racionaliau būtų maksimaliai išgaudyt dūstančias žuvis.
Aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio pasirašytame rašte aplinkos apsaugos agentūroms buvo prašoma operatyviai informuoti Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau – LVŽŽTC) apie vandens telkinius, kuriuose prasidėjo žuvų dusimas ir išduoti specialiuosius žvejybos leidimus privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose LVŽŽTC turi galimybę išgaudyti dūstančias žuvis ir panaudoti jas reproduktorių bandos formavimui, žuvų ir vėžių šėrimui. Leidimai naudoti žūklės plotą galėjo būti išduodami, tik gavus šių vandens telkinių savininkų ar žūklės plotų naudotojų raštišką sutikimą.
Į valstybinius vandens telkinius, kuriuose LVŽŽTC neturi galimybių išgaudyti dūstančių žuvų, regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo rekomenduota kuo skubiau išduoti leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar žūklės plotų naudotojams. Dūstančių žuvų žvejybai leista naudoti tinklinius samčius ir kitus žuvų išteklių naudotojo pageidaujamus žvejybos būdus ir įrankius. Nesant palankių sąlygų perkelti į kitus vandens telkinius pagautas žuvis, buvo leista gaudyti ir neverslinio dydžio žuvis bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis, bet neleista jas pardavinėti.
Ištirpusio deguonies kiekis vandenyje buvo tikrinamas ir rajono vandens telkiniuose. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai konstatavo, kad kritinė deguonies kiekio koncentracija susidarė Juodenio ežere. Kovo 1 dieną Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotoja Irena Čeponienė raštu kreipėsi į Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama leisti vykdyti dūstančių žuvų žvejybą Juodenio ežere.
Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, jog žvejybą traukiamu tinklu (buvo nurodyti visi tinklo parametrai) vykdys Žeimenos lašišinių žuvų veislynas, veiklą vykdantis Ignalinos rajono Strigailiškio kaime. Atsakingi už žvejybą asmenys – veislyno vyr. specialistas Ademaras Bugailiškis ir specialistas Algis Mašalas. Buvo pageidaujama žvejybą vykdyti kovo 3-10 dienomis, o žuvis leisti perkelti į veislyno tvenkinius lydekų reproduktorių šėrimui.
Leidimas buvo išduotas kovo 2 dieną. Kovo 5 dieną vyrai su traktoriumi „MTZ 82-1” jau buvo ant Juodenio ežero ledo. Ir niekas nebūtų taip uoliai skaičiavęs jų pagautų karosiukų, jei ne nesmagus nutikimas: traktorius pralaužė ledą ir ėmė „bristi“ į vandenį. Laimei, žmonių aukų pavyko išvengti, traktoriui pralaužus ledą ir ėmus grimzti, traktorininkas išjungė variklį, pasiėmė visus dokumentus ir per bendradarbių permestą lentą sausomis kojomis išlipo ant saugaus ledo. O štai traktoriaus gelbėjimo darbai užtruko.
Iki kranto – apie 50 metrų, ežero gylis toje vietoje – apie 3 metrus. Paprastai iš tokios situacijos neišsikapstysi. Žeimenos lašišinių žuvų veislyno darbininkai vieni patys ištraukti savo traktoriuko nepajėgė. Pasikvietė talkon ugniagesius gelbėtojus. Prisistatė ir „skęstančiųjų gelbėtojai“, nors, kaip minėjau, skęstančių nebuvo.... Gelbėjimo darbai, ir pasikvietus ugniagesius gelbėtojus su galinga technika, užtruko ne vieną dieną. Kaip vėliau apie įvykį pasakos Ademaras Bugailiškis, traktorius įlūžo toje vietoje, kur buvo bebrų buveinė, ir ledas ten buvo plonesnis. Buvo pavojus, kad paniręs į ežerą traktorius gali smarkiai užteršti ežero vandenis.
Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vedėjas Petras Kazakevičius šį įvykį vertina tik kaip nelaimingą atsitikimą. Pasak jo, vizualiai taršos nebuvo matyti, tad kviesti laboratorijos darbuotojus, tirti ežerui galimai padarytą žalą – nemato reikalo. Situacija tiesiog stebima.
Žinoma, ne kasdien ežeruose traktoriai maudosi. O čia dar Kaziuko mugės vėjai šviežias kalbas panešiojo, kūrybiškų asmenų ausis pasiekusi naujiena buvo pagražinta – ir gavosi sensacija.
Vida Žukauskaitė
Ežerus padengus ne tik ledui, bet ir storam sniego sluoksniui, iškilo žuvų dusimo pavojus. Su šia problema susidurta ir mūsų rajone. Kovo 3 dieną „Nauja vaga“ rašė apie ežerus, kuriuose galimas žuvų dusimas. O štai kovo 6 dieną paskambinęs skaitytojas pasakojo apie Juodenio ežere įsmukusį traktorių, įtardamas, jog ten buvo vykdoma nelegali žvejyba. Tai ar būta „kriminalo“ ant Juodenio? Apie viską – iš eilės.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija dar vasario mėnesį informavo rajonų agentūras dėl galimo žuvų dusimo. Kadangi privažiavimas prie daugelio vandens telkinių yra labai sudėtingas, o sniego valymas nuo ežerų ir tvenkinių ledo bei ekečių kirtimas, vandens aeravimas reikalauja daug lėšų ir dažnai būna neefektyvus, ministerijos manymu, susidarius tokiai situacijai, racionaliau būtų maksimaliai išgaudyt dūstančias žuvis.
Aplinkos viceministro Aleksandro Spruogio pasirašytame rašte aplinkos apsaugos agentūroms buvo prašoma operatyviai informuoti Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą (toliau – LVŽŽTC) apie vandens telkinius, kuriuose prasidėjo žuvų dusimas ir išduoti specialiuosius žvejybos leidimus privačiuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kuriuose LVŽŽTC turi galimybę išgaudyti dūstančias žuvis ir panaudoti jas reproduktorių bandos formavimui, žuvų ir vėžių šėrimui. Leidimai naudoti žūklės plotą galėjo būti išduodami, tik gavus šių vandens telkinių savininkų ar žūklės plotų naudotojų raštišką sutikimą.
Į valstybinius vandens telkinius, kuriuose LVŽŽTC neturi galimybių išgaudyti dūstančių žuvų, regionų aplinkos apsaugos departamentams buvo rekomenduota kuo skubiau išduoti leidimus verslinei žvejybai neišnuomotų vandens telkinių valdytojų pasiūlytoms žvejybos įmonėms ar žūklės plotų naudotojams. Dūstančių žuvų žvejybai leista naudoti tinklinius samčius ir kitus žuvų išteklių naudotojo pageidaujamus žvejybos būdus ir įrankius. Nesant palankių sąlygų perkelti į kitus vandens telkinius pagautas žuvis, buvo leista gaudyti ir neverslinio dydžio žuvis bei tuo metu draudžiamas gaudyti žuvis, bet neleista jas pardavinėti.
Ištirpusio deguonies kiekis vandenyje buvo tikrinamas ir rajono vandens telkiniuose. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos specialistai konstatavo, kad kritinė deguonies kiekio koncentracija susidarė Juodenio ežere. Kovo 1 dieną Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direktoriaus pavaduotoja Irena Čeponienė raštu kreipėsi į Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamentą, prašydama leisti vykdyti dūstančių žuvų žvejybą Juodenio ežere.
Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, jog žvejybą traukiamu tinklu (buvo nurodyti visi tinklo parametrai) vykdys Žeimenos lašišinių žuvų veislynas, veiklą vykdantis Ignalinos rajono Strigailiškio kaime. Atsakingi už žvejybą asmenys – veislyno vyr. specialistas Ademaras Bugailiškis ir specialistas Algis Mašalas. Buvo pageidaujama žvejybą vykdyti kovo 3-10 dienomis, o žuvis leisti perkelti į veislyno tvenkinius lydekų reproduktorių šėrimui.
Leidimas buvo išduotas kovo 2 dieną. Kovo 5 dieną vyrai su traktoriumi „MTZ 82-1” jau buvo ant Juodenio ežero ledo. Ir niekas nebūtų taip uoliai skaičiavęs jų pagautų karosiukų, jei ne nesmagus nutikimas: traktorius pralaužė ledą ir ėmė „bristi“ į vandenį. Laimei, žmonių aukų pavyko išvengti, traktoriui pralaužus ledą ir ėmus grimzti, traktorininkas išjungė variklį, pasiėmė visus dokumentus ir per bendradarbių permestą lentą sausomis kojomis išlipo ant saugaus ledo. O štai traktoriaus gelbėjimo darbai užtruko.
Iki kranto – apie 50 metrų, ežero gylis toje vietoje – apie 3 metrus. Paprastai iš tokios situacijos neišsikapstysi. Žeimenos lašišinių žuvų veislyno darbininkai vieni patys ištraukti savo traktoriuko nepajėgė. Pasikvietė talkon ugniagesius gelbėtojus. Prisistatė ir „skęstančiųjų gelbėtojai“, nors, kaip minėjau, skęstančių nebuvo.... Gelbėjimo darbai, ir pasikvietus ugniagesius gelbėtojus su galinga technika, užtruko ne vieną dieną. Kaip vėliau apie įvykį pasakos Ademaras Bugailiškis, traktorius įlūžo toje vietoje, kur buvo bebrų buveinė, ir ledas ten buvo plonesnis. Buvo pavojus, kad paniręs į ežerą traktorius gali smarkiai užteršti ežero vandenis.
Utenos regiono Aplinkos apsaugos departamento Ignalinos agentūros vedėjas Petras Kazakevičius šį įvykį vertina tik kaip nelaimingą atsitikimą. Pasak jo, vizualiai taršos nebuvo matyti, tad kviesti laboratorijos darbuotojus, tirti ežerui galimai padarytą žalą – nemato reikalo. Situacija tiesiog stebima.
Žinoma, ne kasdien ežeruose traktoriai maudosi. O čia dar Kaziuko mugės vėjai šviežias kalbas panešiojo, kūrybiškų asmenų ausis pasiekusi naujiena buvo pagražinta – ir gavosi sensacija.
Vida Žukauskaitė
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
