Pastaruoju metu kažkodėl  vis liūdnesnė tampa inkilėlių kėlimo akcija. Antai prieš dešimtmetį daugsyk matydavome inkilėliais nešinus mažus ir didelius bei traukiančius į sodus, miškus, parkus žmones.

Dabar, kai gyvenimas tapo pernelyg komfortiškas, pamirštame sparnuotus draugus. Juk čiulbonėliai džiugina mus ne tik savo giesmėmis, bet yra  darbštūs sanitarai – išgaudo iš girių, sodų, daržų vikšrus, graužikus, vabalus. O inkilėlių jie laukia tarsi medžiai vėjo.

Kadangi šie metai paskelbti Tarptautiniais bioįvairovės metais, kovo pabaigoje Lietuvos liberalų sąjūdžio Ignalinos skyrius ėmėsi iniciatyvos ir kėlė inkilėlius Ažušilės kraštovaizdžio draustinyje. Susirinko keturiolika entuziastų, kuriuos miško žinovas Kazimieras Kuliešius vorele vedė į Ažušilės aukštumą. Mūsų džiaugsmui, sankryžoje atkaklius paukštelių mylėtojus, nešinas dviem naujutėliais, dailiai nuobliuotais varnėnų šeimynoms skirtais inkilais, pasitiko rajono Tarybos narys Juozas Rokas.

Teisingai iškelti inkilus - svarbus uždavinys, todėl vyrai pasirūpino dvišakėmis kartelėmis, virvėmis ir tvirtino namelius atgręždami jų landas į rytus, kad saulės spinduliai anksčiausiai sušildytų kiaušinėlius, iš kurių išsiris cypsintys mažuliukai. Prisilaikėme ir metodo, jog vieną nuo kito inkilo skirtų 30 – 50 metrų atstumas ir jie būtų įvairių rūšių.

Pasiekę Būdakalnį, į medingą pušį įkėlėme “Euro inkilą”. Galutiniame taške visiems keturiolikai gamtos draugų biologas Pranas Zubrickas su žmona Danute ne tik suteikė žinių apie florą ir fauną, bet ir vaišino šviežia beržo sula ir penkiskart mažesniais už vištos putpelių kiaušiniais. Žurnalisto ir aktorės dukra Indrė Gruodienė saviems padarė siurprizą – kiekvienam padovanojo dar dažais kvepiančią Visagino kultūros centro ir Visagino Europos informacijos centro išleistą jos parašytą knygelę “Kaip bukutis inkilėlio ieškojo”. Knygelę iliustravo jos dukra Elena Gruodytė