Važiuojant pro Palūšę link Šakavos, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens visuomet į akis krenta kairėje kelio pusėje išsirikiavę margaspalviai sodybų pastatai ir juos supantys gėlynai. Šių sodybų šeimininkai jau daug metų be raginimų ir tarsi lenktyniaudami tarpusavyje savo valdose stengiasi puošti šį nuostabų turistų bei poilsiautojų pamėgtą gamtos kampelį.

Gražiai tvarkosi beveik visi

Pernai kaime įsikūrusios bendruomenės vadovai ir aktyvistai, stengdamiesi išaiškinti ir moraliai paskatinti išradingiausius grožio puoselėtojus, surengė sodybų apžiūrą–konkursą, kuris vyko dviem etapais – pavasarį ir rudenį.

Komisija, vadovaujama seniūno Jono Politos, pasidžiaugė, kad dauguma iš 41 sodybos šeimininkų pagal išgales ir sugebėjimus stengiasi savo gražiomis sodybomis papuošti šią kurortinę vietovę. Gero įvertinimo susilaukė Spėčių, Razvanovičių, Marytės Karlytės, Kurpių, Reginos ir Broniaus Šatkauskų, Vilhelminos ir Arvydo bei Irenos Gudelių, Irenos ir Jono Veličkų, Eugenijos ir Bronislavo Malakauskų, Onutės ir Alfonso Visockių, Irenos ir Algimanto Ribokų, Stasės ir Alekso Čepulių, Algimanto ir Danieliaus Sakalauskų bei Rasos Bieliauskienės, taip pat Antano Rakitos tvarkingos ir puošnios sodybos ir jose esantys patrauklūs statiniai.

Rasvanovičių namelį vienas iš komisijos narių pavadino net Tomo Mano nameliu, kuris spalvingai nudažytas, o jo langeliai papuošti nėriniuotomis užuolaidomis. Toks pat jaukus M. Karlytės namelis. Jo sezoninės išvados verandėlę puošia nėriniuotos užuolaidos, o miniatiūriniame kiemelyje pastatyta originali pavėsinė. Beje, šio namelio gyventoja žiemą ir vasarą sistemingai valo prie namelio esantį šaligatvį. S. ir A. Čepulių sodyboje dėmesį patraukė originali bičių girdykla, o I. ir A. Ribokų – įdomiai suderintos namo spalvos ir vienintelės kaime užsidarančios langinės.

Susumavus apžiūros–konkurso rezultatus, komisija vieningai nusprendė pirmąją vietą paskirti O. ir A. Visockių sodybai. Kitos dvi prizinės vietos atiteko Gudelių bei R. Bieliauskienės sodyboms.

Komisija dar nusprendė įsteigti tris nominacijas. Viena už pakelių tvarkymą suteikta M. Karlytei, kita – už vandens telkinių pakraščių tvarkymą – A. Rakitai, o trečioji, už gėlynų išdėstymą, E. ir B. Malakauskams.

Viešnagė gražiausiai tvarkomoje sodyboje

Onutė ir Alfonsas Visockiai ir savo rankomis, ir artimiems kaimynams padedant į naujai pastatytą namą persikėlė gyventi daugiau kaip prieš keturiasdešimt metų, kai nuo jų vedybų buvo praėję aštuoneri metai.

Pasak tą dieną iš Vilniaus pas tėvus apsilankiusios vyresniosios dukros Dalios su vyru, jos tėvukas yra gabus įvairių amatų meistras. Daugiau kaip 35-erius metus jis dirbo Ignalinos ryšių linijų padalinio telefonų meistru, bet yra ir gabus statybininkas, ir elektrikas. Jo rankoms ir atiteko pagrindiniai gyvenamo namo statybos ir įrangos darbai. Jis pastatė ir ūkinį pastatą bei vasarnamį, iš cemento pagamintomis plytelėmis išklojo kiemą ir nutiesė takelius.

Dirbo be atvangos, sugrįžęs po darbo ir poilsio dienomis, nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Po to abu tėvai „užsikrėtė“ gėlynų ir kitokių žalumynų veisimo eiga. Iniciatore buvo mama. O. Visockienė prisipažino, kad ji šią ligą paveldėjo iš tėvų, dar vaikystės metais augdama Gaveikėnuose. Tuomet beveik visos šio kaimo sodybos skendėjo gėlynuose, todėl norėjosi šią tradiciją pratęsti ir nuosavoje sodyboje. Ši „liga“ kamuoja ir iki šiol, kai jau prabėgo daug metų ir neretai sveikata sušlubuoja.

Ji labai dėkinga, kad ir jos vyras visuomet pritaria sugalvotiems sumanymams, veisiant įmantriausius ir spalvingiausius gėlynus. Beje, ponas Alfonsas yra ir aistringas bitininkas, prižiūrintis dešimtį avilių, o vieną iš jų papuošęs medžio drožiniais. Šis avilys vasarą būna įsibridęs į gėlynus. Pasak O. Visockienės, ji labai džiaugiasi, kad ir abi dukros – Dalia ir Audronė – nuo jaunų dienų aktyviai padeda tvarkyti ir puošti sodybą.

Vyresnioji Dalia, su šeima gyvendama Vilniuje ir dirbdama Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktoriaus pavaduotoja, dažnai suranda laiko savaitgaliais atvažiuoti su žentu ir 4 anūkais į Palūšę ir iškart kimba į darbą. Jaunėlė Audronė gyvena ir kulinare dirba Kaune, tad dėl užimtumo su vyru ir dviem anūkais pas tėvus Palšėje apsilanko kiek rečiau, bet parvykusi visada randa kuo užsiimti.

Apsilankius šioje šeimoje, namuose iš karto pajunti vyraujančią nuoširdžią ir malonią aplinką. Jeigu nereikėtų skubintis, tai valandų valandas būtų galima klausytis pasakojimų apie šeimininkų planus, puoselėjant sodybą, gabius anūkus, kurie sodyboje beveik ir užaugo, o dabar siekia mokslo viršūnių.

Negalima nepaminėti, kad abu sutuoktiniai, jau sulaukę garbaus amžiaus (taip pat ir jų atžalos) draugiškai sutaria su kaimynais ir ne vienam iš jų yra dėkingi už paramą, kurią suteikė tais metais, kai buvo kuriama ir puošiama sodyba.

Mamertas Krapauskas