Egzistuoja sunkokai suvokiami gamtos dėsniai: kai sumažėja šalčiai, pradeda užšalti vandentiekio vamzdžiai. Ypač ten, kur jie negiliai pakloti ir mažai naudojamas vanduo. Ko gero, šios priežastys sukėlė rūpesčių ir Ignalinos miesto Smėlio gatvės 6-ojo namo šeimininkei Reginai Blaževičienei. Per šalčius dingo namuose vanduo.
Atėjusi į redakciją, R. Blaževičienė išsakė visas dėl vandens tiekimo sutrikimo patiriamas bėdas. Moteris labiausiai išgyvena dėl to, kad negali drąsiai naudotis individualia namo šildymo sistema. Kartas po karto ją reikia papildyti spaudimu tiekiamu vandeniu, o be vandentiekio to padaryti negalima.
–Kai tvarkė gatvę, prašiau, kad pastatytų naują šulinėlį su kaminėliu vandentiekiui prisijungti prie naujos sistemos, bet nepastatė, – R. Blaževičienė priekaištauja uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos vanduo“. – Kaimynas net į Savivaldybę ėjo. Jam tai pastatė, o kas gi paklausys moters. Tik meistrai pasakė, kai bus bėda, bus ir roda.
Tas moters vadinamas „šulinėlis su kaminėliu“ – tai giliai žemėje, neįšalo zonoje, užkastas naujosios vandentiekio sistemos atšakos ventilis su į žemės paviršių iškelta rankena jam užsukti ir atsukti. Atkasus žemę, prie minėto ventilio paprastai prijungiamas vandens vartotojas. Deja, prie Smėlio gatvės 6-ojo namo toks ventilis nebuvo įrengtas.
Moters pareikštus priekaištus išsakėme UAB „Ignalinos vanduo“ vadovui Valentui Šimoniui. Jis nė kiek nenustebo. Apie problemą minėtoje sodyboje gerai žino. Ji ne vienintelė, kurioje užšalęs vandentiekis. Su šia bėda susiduriama net 14 vietų. Toje pačioje Smėlio gatvėje vandens tiekimas sutrikęs 23 ir 23A namuose. Buvo užšalusių vietų Ateities, Liaudies ir kitose Ignalinos miesto gatvėse, atskirose rajono gyvenvietėse.
–Stengiamės kuo greičiau atstatyti vandens tiekimą, – sakė V. Šimonis. – Bet mes – ne Viešpačiai. Negalim vienu metu visur būti ir pašalinti sutrikimus.
Kaip aiškino vandens tiekimo įmonės direktorius, kai buvo tiesiami vamzdynai, niekas neprognozavo didelių šalčių. Matyt, todėl vietomis vamzdžiai pakloti vos giliau metro ir sekliau. Tuo tarpu šiemet žemė vietomis įšalo net pusantro metro ir dar giliau. Daug kur vamzdžiai mažo diametro. Kai vanduo naudojamas tik nusiprausti ir pietums paruošti, likusį laiką necirkuliuojantis, negiliai užkastuose vamzdžiuose dažniausiai užšąla.
Kita problema – ne visur žinoma, kurioje vietoje pakloti vamzdžiai. Atkasti juos, kai toks įšalas, irgi ne pyragai. Santechnikai, kur gali, bando užšalusias sistemas atšildyti. Kaitindami vamzdžius, tiesiog užvirina juose vandenį, kuris atšildo užšalusias vietas.
R. Blaževičienės priekaištus, jog jos sodybos vandentiekio sistema palikta prijungta prie senosios trasos, V. Šimonis visiškai paneigė. Kaip aiškino direktorius, rekonstruojant Smėlio gatvę, senojo vandentiekio vamzdyno apskritai nebeliko. Jis buvo išardytas ir paklotas naujas. Pagal projektą ir veikiančias nuostatas, naujasis vamzdynas buvo klojamas iki sodybos privačios valdos ribos. Toliau – jau savininko reikalas. Savo lėšomis jis turi įsigyti medžiagas ir atlikti darbus.
Kaip aiškino vandens tiekimo įmonės vadovas, vanduo iš naujosios vandentiekio trasos į Smėlio 6-ąjį namą buvo prijungtas prie buvusios ir dabar sodyboje likusios atšakos senojoje jos prijungimo vietoje – greta masyvios dekoratyvinės šlifuotų akmenų sienos, skiriančios sodybą nuo gatvės. Taigi įvadas į namą liko senas, nepastatytas ir prijungimo ventilis. Belieka tik spėlioti, kodėl jis nebuvo pastatytas, nes V. Šimonis tai nutylėjo. Dėl to R. Blaževičienė labiausiai ir priekaištauja vandens tiekimo įmonei.
Kai kurie gatvės gyventojai, pasinaudodami palankia proga, kai buvo rekonstruojama gatvė, individualių įvadų į namus vamzdžius pakeitė naujais. V. Šimonis tikino, jog R. Blaževičienės minėtas kaimynas Savivaldybėje derino ne vandentiekio, o atskiro jo sodybai nuotekų surinkimo kolektoriaus įrengimą.–Santechnikai per šalčius bandė surasti vietą, kur moteriškės sodyboje užšalęs vandentiekis. Prie prijungimo sklendės ir po dekoratyvine mūro siena jis „gyvas“, – tvirtina V. Šimonis. – Užšalimo vieta yra kažkur prie namo pamatų ar kokiame nors posūkyje. Kuria vieta klotas vamzdis, nelabai aišku.Tuo tarpu R. Blaževičienė teigia priešingai. Ji stebėjusi, kaip dirba santechnikai. Jie tik pašildė sklendę ir jokia viela nevalė vamzdžių.Atsiradus bėdai, vandens tiekimo įmonė stengiasi padėti namo šeimininkei, atsidūrusiai nepavydėtinoje padėtyje. Atsivežę vandens, santechnikai papildė centrinio šildymo sistemą. Įmonės direktorius užtikrino, kad kai reikės, vėl papildys. Vis dėlto specialistai pataria šeimininkei gerai pamąstyti ir nuo sklendės gatvėje iki namų perkloti įvado vamzdį. Jis yra plonokas, ko gero, negiliai paklotas ir per daugelį metų vietomis galėjo stipriai užakti nuosėdomis. Leonas MEILUS
Atėjusi į redakciją, R. Blaževičienė išsakė visas dėl vandens tiekimo sutrikimo patiriamas bėdas. Moteris labiausiai išgyvena dėl to, kad negali drąsiai naudotis individualia namo šildymo sistema. Kartas po karto ją reikia papildyti spaudimu tiekiamu vandeniu, o be vandentiekio to padaryti negalima.
–Kai tvarkė gatvę, prašiau, kad pastatytų naują šulinėlį su kaminėliu vandentiekiui prisijungti prie naujos sistemos, bet nepastatė, – R. Blaževičienė priekaištauja uždarajai akcinei bendrovei „Ignalinos vanduo“. – Kaimynas net į Savivaldybę ėjo. Jam tai pastatė, o kas gi paklausys moters. Tik meistrai pasakė, kai bus bėda, bus ir roda.
Tas moters vadinamas „šulinėlis su kaminėliu“ – tai giliai žemėje, neįšalo zonoje, užkastas naujosios vandentiekio sistemos atšakos ventilis su į žemės paviršių iškelta rankena jam užsukti ir atsukti. Atkasus žemę, prie minėto ventilio paprastai prijungiamas vandens vartotojas. Deja, prie Smėlio gatvės 6-ojo namo toks ventilis nebuvo įrengtas.
Moters pareikštus priekaištus išsakėme UAB „Ignalinos vanduo“ vadovui Valentui Šimoniui. Jis nė kiek nenustebo. Apie problemą minėtoje sodyboje gerai žino. Ji ne vienintelė, kurioje užšalęs vandentiekis. Su šia bėda susiduriama net 14 vietų. Toje pačioje Smėlio gatvėje vandens tiekimas sutrikęs 23 ir 23A namuose. Buvo užšalusių vietų Ateities, Liaudies ir kitose Ignalinos miesto gatvėse, atskirose rajono gyvenvietėse.
–Stengiamės kuo greičiau atstatyti vandens tiekimą, – sakė V. Šimonis. – Bet mes – ne Viešpačiai. Negalim vienu metu visur būti ir pašalinti sutrikimus.
Kaip aiškino vandens tiekimo įmonės direktorius, kai buvo tiesiami vamzdynai, niekas neprognozavo didelių šalčių. Matyt, todėl vietomis vamzdžiai pakloti vos giliau metro ir sekliau. Tuo tarpu šiemet žemė vietomis įšalo net pusantro metro ir dar giliau. Daug kur vamzdžiai mažo diametro. Kai vanduo naudojamas tik nusiprausti ir pietums paruošti, likusį laiką necirkuliuojantis, negiliai užkastuose vamzdžiuose dažniausiai užšąla.
Kita problema – ne visur žinoma, kurioje vietoje pakloti vamzdžiai. Atkasti juos, kai toks įšalas, irgi ne pyragai. Santechnikai, kur gali, bando užšalusias sistemas atšildyti. Kaitindami vamzdžius, tiesiog užvirina juose vandenį, kuris atšildo užšalusias vietas.
R. Blaževičienės priekaištus, jog jos sodybos vandentiekio sistema palikta prijungta prie senosios trasos, V. Šimonis visiškai paneigė. Kaip aiškino direktorius, rekonstruojant Smėlio gatvę, senojo vandentiekio vamzdyno apskritai nebeliko. Jis buvo išardytas ir paklotas naujas. Pagal projektą ir veikiančias nuostatas, naujasis vamzdynas buvo klojamas iki sodybos privačios valdos ribos. Toliau – jau savininko reikalas. Savo lėšomis jis turi įsigyti medžiagas ir atlikti darbus.
Kaip aiškino vandens tiekimo įmonės vadovas, vanduo iš naujosios vandentiekio trasos į Smėlio 6-ąjį namą buvo prijungtas prie buvusios ir dabar sodyboje likusios atšakos senojoje jos prijungimo vietoje – greta masyvios dekoratyvinės šlifuotų akmenų sienos, skiriančios sodybą nuo gatvės. Taigi įvadas į namą liko senas, nepastatytas ir prijungimo ventilis. Belieka tik spėlioti, kodėl jis nebuvo pastatytas, nes V. Šimonis tai nutylėjo. Dėl to R. Blaževičienė labiausiai ir priekaištauja vandens tiekimo įmonei.
Kai kurie gatvės gyventojai, pasinaudodami palankia proga, kai buvo rekonstruojama gatvė, individualių įvadų į namus vamzdžius pakeitė naujais. V. Šimonis tikino, jog R. Blaževičienės minėtas kaimynas Savivaldybėje derino ne vandentiekio, o atskiro jo sodybai nuotekų surinkimo kolektoriaus įrengimą.–Santechnikai per šalčius bandė surasti vietą, kur moteriškės sodyboje užšalęs vandentiekis. Prie prijungimo sklendės ir po dekoratyvine mūro siena jis „gyvas“, – tvirtina V. Šimonis. – Užšalimo vieta yra kažkur prie namo pamatų ar kokiame nors posūkyje. Kuria vieta klotas vamzdis, nelabai aišku.Tuo tarpu R. Blaževičienė teigia priešingai. Ji stebėjusi, kaip dirba santechnikai. Jie tik pašildė sklendę ir jokia viela nevalė vamzdžių.Atsiradus bėdai, vandens tiekimo įmonė stengiasi padėti namo šeimininkei, atsidūrusiai nepavydėtinoje padėtyje. Atsivežę vandens, santechnikai papildė centrinio šildymo sistemą. Įmonės direktorius užtikrino, kad kai reikės, vėl papildys. Vis dėlto specialistai pataria šeimininkei gerai pamąstyti ir nuo sklendės gatvėje iki namų perkloti įvado vamzdį. Jis yra plonokas, ko gero, negiliai paklotas ir per daugelį metų vietomis galėjo stipriai užakti nuosėdomis. Leonas MEILUS
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.

