Gediminas Degutis, medicinos mokslų daktaras, garsus chirurgas, vadovaujantis Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialui per interviu naujienų portalui Alfa.lt leidžia suprasti, kad mažiausiai nori būti pristatytas kaip Seimo pirmininkės Irenos Degutienės vyras. Jau prieš kelerius metus, kai Lietuvoje viešieji pirkimai buvo neliečiama tema, jis prabilo apie tai, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK) pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymą.

Oponentų, kuriems iki šiol galiojanti minėtam įstatymui prieštaraujanti tvarka naudinga, o endoprotezų rinkoje persipynę daugybė interesų, jis buvo apkaltintas kelių kompanijų protegavimu, priminta, kad turi stiprų politinį užnugarį – žmoną. Šiame interviu G. Degutis kalba atvirai – apie Ūkio ministeriją (ŪM), kuri kuruoja Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT), VLK vadovo Algio Sasnausko neliečiamybę, Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir vieno iš jo atstovų žodžius: „ Viską žinom, ir dar daugiau kad jūs sakot, žinom. Bet politinės valios nėra“.

„Tai buvo socdemų valdymo laikais, - pokalbį STT prisimena G. Degutis, - Aš nemanau, kad dabar kitaip. Ir nemanau, kad sekančiai valdžiai atėjus bus kitaip. Kol Lietuvoj žmonės nepradės galvoti – kas čia vyksta? Nes vieninteliai žmonės gali sustabdyti tokius dalykus“.

Endoprotezai perkami be konkurso

- Kai Jūs praėjusių metų rudenį prabilote apie tai, kad endoprotezai perkami praktiškai be konkurso, ir kiekvienai ligoninei leidžiama pasirinkti norimą firmą, ir tada VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) įtraukia jos specifikaciją į bendrą specifikacijų sąrašą, taip pirkinys suskaidomas ir jo kaina didėja. Ar galite paaiškinti, dabar populiariau?

- Pirmiausiai aš šitą klausimą iškėliau ne praėjusių metų, kaip jūs sakote, rugsėjo mėnesį, o 2004 metais. Pirmą kartą – 2004 metais VLK posėdyje, kadangi aš esu toje komisijoje įtrauktas, paklausiau: sakau, kodėl perkama šitaip, kad pažeidžiamas Viešųjų pirkimų įstatymas?

- Ar VKL direktorius tuo metu buvo A.Sasnauskas?

-Taip. Man tada atsakė ponas Kęstutis Runkelė, protezų pirkimo ir plokštelių, žodžiu, visų šių priemonių, departamento viršininkas. Mandagiai atsakė, kad čia ne mano proto reikalas, kad teisininkų įvertinta, viskas gerai. 2006 metais pakartojau tą patį klausimą, bet supratau, kad atsakymo negausiu. 2008 metais iš viso nenuėjau į tą komisiją, galvojau, ai, pasikarkit, jūs ten perkat kaip norit. 2010 metais buvau VKL direktoriaus įsakymu vėl atsidūriau toje specifikacijų ruošimo komisijoje.

Atsidūriau ten ir pirmam posėdyje vėl išsakiau tą pačią mintį. Kilo šurmulys. Dėl ko aš tą mintį pasakiau? Departamento vadas K.Runkelė mane išprovokavo. Nebūtų išprovokavęs, gal dar būčiau ir pratylėjęs. Jis pasakė: šita Vyriausybė nesirūpina žmonėmis ir davė ženkliai mažiau pinigų protezams, aš vienas dabar turėjau rūpintis prasimušinėti pinigus.

Buvo krizė, tai nuskambėjo gan skaudžiai, aš galvoju: kaip tu dabar, valstybės tarnautojas, šitokias nesąmones pliurpi? Tada pasakiau: gal nustokit vieną kartą pirkti ne pagal įstatymą ir pinigų atsiras. Padarykit tikrą konkursą, o ne tariamą konkursą - tai, ką jūs pasakėt yra visiškai teisinga – iš tikrųjų iki šiol taip yra. VLK kažką priima į savo sąrašą, kokią firmą, aš nežinau už ką – už gražias akis ar dar ką, jie viską dengia specialistais, sako, specialistai taip patarė. Tie specialistai pas mus kaip Egipto žyniai tapo – faraonas sėdi nepajudinamas, o specialistai žyniai viską tvarko. Specialistai, sako, taip pasakė. Įtraukia tas firmas, ir tos firmos jau automatiškai tampa laimėtojom. Jeigu tu įtrauktas į tą sąrašą, tu esi vienintelis toks. Šiuo metu, paskutiniame konkurse, buvo 12 klubo sąnarių firmų ir 11 kelių sąnarių firmų. Ir visos jos yra vienintelės ir nepakartojamos, nes jos turi savo specifikacijoje tik joms būdingą kažkokį bruožą. Niekas daugiau negali su jomis konkuruoti tam tikroje erdvėje. Viskas. Mes pasiūlėm tada, kadangi gavom raštą iš VLK, kad jūs galvokit – ne mums, bet visiems – galvokit, gal turit kažkokių pasiūlymų, tai mes tada parašėme atsakymą labai paprastą – kad būtų specifikacija tinkama ne vienai firmai, o, sakykim, daugeliui tų firmų, nes visos tos firmos yra geros, visų protezai yra puikūs. Niekas negali pasakyti, kad, žinai, ta nelaimės, tai be tos jau kažkas numirs, ne. Visų geri protezai. Bet tada jos pradės konkuruoti. Dabar jos nekonkuruoja, jos yra ramios kaip belgai – sako, patekau į sąrašą, vis tiek tą savo dalį užsakymų gausiu. Tai ir visa problema.

Šitą dalyką mes pasakėme praėjusių metų gegužę - pas mus viskas raštu surašyta, va, papkės tokios yra. Tai gegužę pasakėme, o liepos mėnesį pasipylė šmeižtai. Raštas prezidentei, į Seimą Antikorupcijos komisijai, kad Degutis čia toks ir anoks. Lietuvos sveikatos universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojas Alfredas Smailys, kuris tapo, nežinia kaip jis tapo, bet tapo, matyt, kažkokiu būdu, naujai įsteigtos asociacijos Protezuojančių ortopedų asociacijos prezidentu, net drįso parašyti rašydamas prezidentei, kad Degutis, turėdamas laikiną politinį užnugarį, bando... Klausykite, čia yra jau virš visko. Kai tokie dalykai, kai paskaitai, tai galvoji - tai kur mes gyvenam, kas čia yra?

Bet dabar taip, viską tą atmeskime ir žiūrėkim toliau žmogiškai – kreipiausi visur pagal eilę. Pirmiausia - į VLK, viešai, žodžiu, per posėdį, kaip narys, gavau, kaip sakoma, spjūvį atgal. Atsistojo Klaipėdos universiteto ligoninės skyriaus vedėjas Tarasevičius ir pasakė – tu vienas, o mūsų – daug, tu nieko nepadarysi. Tiesiai šviesiai pasakė. Na ką, esu atmestas, tada tas pataisas, tą naują specifikaciją, kurią mes padarėm jau visiems – visoms firmoms tinkamą, kad būtų konkurencija, pasiuntėm į VPT.

Gauname iš VPT, tada dar buvo ne Žydrūnas Plytnikas, o Jakštas - jis buvo laikinas direktorius, gavom atsakymą – paklausėm apie porą, jis davė atsakymą apie tvorą. Tada vėl parašėme raštą: turbūt mes vieni kitų nesupratome. Išaiškinom viską smulkiai, kad ne tą kalbate, o paskui mes supratome, kad čia buvo tempiamas laikas. Tempė laiką.

Liepos pradžioje įvyko pirkimo konkursas. Nežiūrint visų mūsų siūlymų... Turėjo mus pakviesti - pagal VLK nuostatus, kiekvienas siūlymas turi būti svarstomas. Turėjo pakviesti mane, pasisodinti oponentus ir sakyti: dabar pakalbėkim. Nieko to nebuvo. Įvyko konkursas, maždaug viskas. Kodėl jis įvyko? Na, ne paslaptis, kad tas pats K. Runkelė buvo pasakęs: na, galbūt čia mes ne visai tiksliai perkam - ne cituoju, bet maždaug - bet šį pirkimą reikia išgelbėti, sekantį galėsim pirkti kaip reikiant. Buvo toks sakinys pasakytas. Viskas tuo baigėsi.