2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 birželio 9 05:25, www.balsas.lt
Demokratinėse šalyse energetikos politika susijusi su rinkimais. Lietuva – ne išimtis, todėl šalies energetika pajungta politikai.
Birželio 7 d. valdančioji koalicija pateikė Seimui Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją, kada iki kitų Seimo rinkimų liko maždaug vieneri metai. Laiko akivaizdžiai per mažai, kad vyriausybė galėtų surašyti varneles prie įgyvendintų strategijos tikslų.
Labai tikėtina, kad kitą rudenį bus kitas premjeras, kita vyriausybė, ir ši vėlyva strategija pagal lietuviškos politikos paprotį bus naujos valdžios pamiršta. Arba naujoji valdžia padarys viską, kad apverstų ją aukštyn kojomis, kaip tai nutiko su LEO LT projektu. Jis buvo Seimo įteisintas 2008 sausį, o tų metų liepą rinkimai atvedė į valdžią kitas politines jėgas, kurios su dideliu triukšmu pasiekė LEO LT išformavimo 2009 m. gruodį.
Biurokratų kūrinys
Naujosios energetikos strategijos kritikos gaires jau sudėliojo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, 2006-2008 m. Lietuvos premjeras: „Neteko girdėti, kad Seimui pateiktoji strategija būtų svarstoma su šios srities mokslininkais, ekspertais, specialistais. Nebuvo ir konferencijų ar platesnių diskusijų. Tekstas buvo parengtas akivaizdžiai net ir energetikos specialistų stokojančioje energetikos ministerijoje arba, kitaip sakant, tai - tiesiog dar vienas biurokratų kūrinys. Panašu, dar ir vienpartinis“.
Iš tiesų, valdančiojoje koalicijoje energetikos sferą monopolizavo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą dabartinė valdžia stumia be jokios Seimo patvirtintos strategijos. Nelabai paisoma ir Lietuvos energetikos specialistų, kurių nemaža dalis oponuoja VAE projektui.
Tūlam lietuviui gali susisukti galva, viena ausimi girdint valdžios tikinimus, kad VAE elektra bus pigi, kita ausimi – iškilaus energetiko perspėjimus, kad nauja atominė jėgainė gamins brangią elektrą, kurios nepavyks eksportuoti.
Galvosūkį sunkina ir tai, kad Rusija ir Baltarusija rengiasi statyti Lietuvos pašonėje atomines elektrines, o štai Vokietija paskelbė, kad iki 2022 m. uždarys visas branduolines jėgaines.
Nors tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Švedija, svarbūs energetikos sprendimai kažkiek priklauso nuo politinės konjunktūros, valstybės politika derinama prie ūkio poreikių ir visuomenės lūkesčių. Minėtos šalys – tai senos industrinės valstybės, turinčios solidų mokslo ir technikos potencialą, kelių šimtmečių pramoninę tradiciją, didelių pramoninių ir inžinerinių projektų vadybos patirtį.
Vaizdžiai kalbant, Lietuva tokioms valstybėms galėtų pretenduoti tik į mokines. Verta apžvelgi, kokios yra tų šalių energetikos strategijos, kokiu mastu jos priklauso nuo politikos.
Tai uždaro, tai pratęsia
Vokietijos sprendimą iki 2022 m. uždaryti visas atomines jėgaines įdomu sugretinti su Švedijos ambicingu siekiu iki 2020 metų energetikoje ir transporte atsisakyti naftos produktų.
Birželio 7 d. valdančioji koalicija pateikė Seimui Nacionalinę energetikos (energetinės nepriklausomybės) strategiją, kada iki kitų Seimo rinkimų liko maždaug vieneri metai. Laiko akivaizdžiai per mažai, kad vyriausybė galėtų surašyti varneles prie įgyvendintų strategijos tikslų.
Labai tikėtina, kad kitą rudenį bus kitas premjeras, kita vyriausybė, ir ši vėlyva strategija pagal lietuviškos politikos paprotį bus naujos valdžios pamiršta. Arba naujoji valdžia padarys viską, kad apverstų ją aukštyn kojomis, kaip tai nutiko su LEO LT projektu. Jis buvo Seimo įteisintas 2008 sausį, o tų metų liepą rinkimai atvedė į valdžią kitas politines jėgas, kurios su dideliu triukšmu pasiekė LEO LT išformavimo 2009 m. gruodį.
Biurokratų kūrinys
Naujosios energetikos strategijos kritikos gaires jau sudėliojo socialdemokratas Gediminas Kirkilas, 2006-2008 m. Lietuvos premjeras: „Neteko girdėti, kad Seimui pateiktoji strategija būtų svarstoma su šios srities mokslininkais, ekspertais, specialistais. Nebuvo ir konferencijų ar platesnių diskusijų. Tekstas buvo parengtas akivaizdžiai net ir energetikos specialistų stokojančioje energetikos ministerijoje arba, kitaip sakant, tai - tiesiog dar vienas biurokratų kūrinys. Panašu, dar ir vienpartinis“.
Iš tiesų, valdančiojoje koalicijoje energetikos sferą monopolizavo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Visagino atominės elektrinės (VAE) projektą dabartinė valdžia stumia be jokios Seimo patvirtintos strategijos. Nelabai paisoma ir Lietuvos energetikos specialistų, kurių nemaža dalis oponuoja VAE projektui.
Tūlam lietuviui gali susisukti galva, viena ausimi girdint valdžios tikinimus, kad VAE elektra bus pigi, kita ausimi – iškilaus energetiko perspėjimus, kad nauja atominė jėgainė gamins brangią elektrą, kurios nepavyks eksportuoti.
Galvosūkį sunkina ir tai, kad Rusija ir Baltarusija rengiasi statyti Lietuvos pašonėje atomines elektrines, o štai Vokietija paskelbė, kad iki 2022 m. uždarys visas branduolines jėgaines.
Nors tokiose šalyse, kaip Vokietija ir Švedija, svarbūs energetikos sprendimai kažkiek priklauso nuo politinės konjunktūros, valstybės politika derinama prie ūkio poreikių ir visuomenės lūkesčių. Minėtos šalys – tai senos industrinės valstybės, turinčios solidų mokslo ir technikos potencialą, kelių šimtmečių pramoninę tradiciją, didelių pramoninių ir inžinerinių projektų vadybos patirtį.
Vaizdžiai kalbant, Lietuva tokioms valstybėms galėtų pretenduoti tik į mokines. Verta apžvelgi, kokios yra tų šalių energetikos strategijos, kokiu mastu jos priklauso nuo politikos.
Tai uždaro, tai pratęsia
Vokietijos sprendimą iki 2022 m. uždaryti visas atomines jėgaines įdomu sugretinti su Švedijos ambicingu siekiu iki 2020 metų energetikoje ir transporte atsisakyti naftos produktų.
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
