Grėsmingi pranešimai apie netrukus dar labiau brangsiantį būstų šildymą ir didėsiančias kainas šiurpina žmones. Priežastis - brangios rusiškos dujos, be kurių nesugeba išsiversti Lietuva. Kaip reikės išgyventi žiemą?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė diktuojamą Lietuvai didesnę negu kitoms šalims dujų kainą pavadino Rusijos politiniu spaudimu ir pareiškė: „Jis įmanomas tik todėl, kad neturime alternatyvių energijos šaltinių.“

Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partijos narys, ekologinės bendrijos „Atgaja“ pirmininkas, energetikas, Vėjo elektrinių asociacijos direktorius Saulius Pikšrys mano, jog Lietuva gali išsikepurnėti iš rusiškos meškos glėbio, nes alternatyvių energijos šaltinių mūsų krašte pakanka: pas mus taip pat, kaip daug kur pasaulyje, auga miškai, pučia vėjai, šviečia saulė, teka upės, žemės gelmėse glūdi daugybė karšto vandens.

„Tereikia tik paimti tai, ką mums padovanojo gamta. Deja, atsakingi politikai ir valdininkai tuo nesuinteresuoti“, - sako S.Pikšrys.

Su juo ir kalbamės apie energijos gamybą iš atsinaujinančių šaltinių, kurie, pašnekovo įsitikinimu, gali išgelbėti Lietuvą.

Iniciatyvas gesina

- Vėjo elektrinių ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) asociacijų nuomone, Energetikos ministerija (EM), nors pagal nuostatus ir privalėtų ginti viešąjį interesą energetikoje, to nedaro. Tad šį vaidmenį tenka atlikti mūsų asociacijoms - jos siekia plėtoti AEI, nes dėl to laimi visa valstybė, jos piliečiai. Tačiau Vyriausybė ir EM šias mūsų iniciatyvas gesina.

O juk AEI turi daug pranašumų, palyginti su tradicine energetika, ir jų nereikėtų vertinti tiktai kaip pirminės energijos išteklių. Plėtojant AEI sukuriama daug darbo vietų, ypač biomasės sektoriuje, vėjo energetikoje - įdarbinama daug žmonių, sumokama valstybei daug mokesčių, šaliai lengviau tampa kapstytis iš pasaulinės ekonomikos krizės.

AEI - biomasės, vėjo, saulės, geoterminė ir vandens energija ekonomiškai, politiškai ir ekologiškai paranki valstybei, nes tai vietiniai ir beveik nieko nekainuojantys ištekliai. Kuo daugiau juos naudosime, tuo mažiau būsime priklausomi nuo Rusijos ir kitų tiekėjų, lengviau bus įvykdyti tarptautinius taršos mažinimo reikalavimus ir nereikės už tai mokėti baudų. Juk Lietuva yra įsipareigojusi Europos Sąjungai, kad iki 2020 metų mūsų krašte iš atsinaujinančių šaltinių bus gaminama ne mažiau kaip 23 proc. visos Lietuvoje suvartojamos energijos.

Bet Vyriausybė, EM tai tarsi pamiršo. Valstybė pastaraisiais metais išleidžia gamtinėms dujoms - pagrindiniam kurui energijai gaminti - apie 0,5 mlrd. litų, šiemet teks pakloti dar daugiau.

Nors Vyriausybė ir deklaruoja, kad AEI energija Lietuvoje yra prioritetinė, tačiau iš tikrųjų ją blokuoja įvairiais būdais, tam surasdama įvairių pasiteisinimų. Esą reikia suderinti ne tik tokios energijos gamintojų, bet ir vartotojų interesus, neva AEI uždeda didelę naštą vartotojams, nes kurį laiką - 12 metų - jie yra remiami vartotojų sąskaita. Tačiau per šį laikotarpį AEI įranga atsiperka ir po 12 metų iš tokių šaltinių pagamintos elektros kaina gerokai sumažėja, nes vėjas, saulė ar upių vanduo nieko nekainuoja.

- O ligi to laiko AEI energija remiama iš europinių fondų ar mokesčių mokėtojų pinigais?

- Tarifas, pagal kurį valstybė perka AEI energiją iš jos gamintojų, susideda iš energijos vidutinės rinkos kainos, kuri nustatoma pagal biržos vidurkį, ir Viešąjį interesą atitinkančių paslaugų fondo (VIAP). Pavyzdžiui, elektros energijos iš vėjo gamintojams valstybė už kilovatvalandę moka 30 centų. Į šį skaičių įeina vidutinė rinkos kaina - 16-18 centų, o likusi dalis, apie 14 centų, - iš VIAP fondo.