2012 m. Gegužės 22 d., Antradienis,
2011 rugsėjo 15 05:00, www.alfa.lt
„Patikėkite, tikrai atidžiai visas analitikų prognozes skaitome. Bet tikrai ne mes būsime priežastimi, jei kiltų antroji krizės banga. Jei jau taip nutiktų, tai toji banga paveiks ir mus, mes to poveikio absoliučiai nepanaikinsime, galime nebent sušvelninti, jei būsime tam pasirengę“, – teigė Alfa.lt premjeras Andrius Kubilius.
Kai kuriose ES valstybėse politiniai sprendimai vėluoja
Tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Jūs, kalbėdami apie kitų metų šalies biudžetą, vieningai aiškinote apie tolesnį taupymą. Ar kiti metai, esant neramiai finansinei euro zonos, JAV padėčiai, ir toliau bus „diržų veržimosi“ metai. Kokią padėtį kitais metais matytumėte šlies ekonomikoje? Ar prognozuotinas bent šioks toks ekonomikos pakilimas, ar, žinant finansines problemas visame pasaulyje, jokių pakilimų prognozuoti neverta?
Visų pirma noriu pasakyti, kad reikia tęsti mūsų politiką, kuri pasiteisino. O pasiteisino tai, kad esant pasaulio finansų įtampoms ar krizėms, dėl ko mes kentėjome 2008 metų pabaigoje bei 2009–2010 metais, mūsų atsakas yra – pirmiausia tvarkytis su savo finansais. Mes negalime išspręsti „Lemahn Brothers“, Graikijos ar Italijos problemų, bet galime išspręsti savąsias. Ir spręsti tas problemas, kurių nesprendžiant, pasaulio krizė gali mums sukelti skausmingų pasekmių.
2008 metais atėjome į pasaulinę krizę, kai ankstesnių vyriausybių nuostata buvo nesiruošti krizei, todėl persitvarkyti turėjome labai skausmingai, o to persitvarkymo ir finansų suvaldymo rezultatas yra tai, kad esant stabiliam valstybės finansų pagrindui, šalies ekonomika pradeda sparčiai atsigauti.
Mes matome labai aiškų tokios politikos rezultatą. Ekonomikos augimas pirmaisiais šių metų ketvirčiais buvo 6,5 proc., o tai labai akivaizdus įrodymas, kad ta politika, kurią įgyvendinome, yra pasiteisinusi, o alternatyvų jai niekas iš esmės ir nepasiūlė.
Mes matome tikrai labai neblogas tendencijas, jei nieko labai blogo neatsitiks pasaulio ekonomikose. Tokiu atveju galėtume galvoti apie kitus metus ir labai pozityviai. Pavyzdžiui, turiu ekonominių lūkesčių duomenis nuo 2003 iki 2010 liepos. Labai aiškiai matoma, kokia buvo duobė 2009 m. ir kaip grįžtama į aukštą lygį, kokį turėjome 2007 metais. Tai vienas sveikstančios ekonomikos rodiklių. Panašūs ir kiti – nedarbo – rodikliai. Tik šis rodiklis ne kyla, o mažėja.
Bet mes esame priklausomi nuo pasaulio rinkų, tad turime į tai atidžiai žiūrėti. Ir todėl tęsime tai, ką mes darėme iki šiol, t. y. bus skiriamas dar didesnis dėmesys viešųjų finansų konsolidavimui, nes mūsų deficitas vis dar yra gana didelis – 5 mlrd. litų. Kitais metais tikimės jį sumažinti iki 3 mlrd. litų. Tam, kad jeigu kas nors pasaulyje įvyktų nelabai pozityvaus, mums reikėtų mažiau skolintis ir būti mažiau priklausomiems nuo tų pačių tarptautinių finansų rinkų, kuriose problemos dar nėra išsisprendę. Tai leistų mūsų ekonomikai pergyventi audras, o, esant palankesnėms aplinkybėms, toliau atsigauti, mažinti nedarbą.
Įvairių Lietuvoje ir svetur veikiančių bankų analitikai gana skirtingai kalba apie tą antrąją krizės bangą. Vieni teigia, kad ji ateina, kiti – jog pavyks išvengti. Ir neaišku, kuriais reikėtų tikėti. Taip pat pabrėžiama, kad reikalingi pozityvūs tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai. Tikriausiai skaitote tas prognozes, tad būtų įdomi Jūsų nuomonė dėl tos antrosios bangos?
Patikėkite, tikrai atidžiai tas prognozes skaitome. (Juokiasi.) Bet tikrai ne mes būsime priežastimi, jei tokia banga būtų. Trečias dalykas, jei taip jau nutiktų, tai toji banga paveiks ir mus, mes to poveikio absoliučiai nepanaikinsime, galime nebent sušvelninti, jei būsime tam pasirengę.
Nėra dėkinga spėlioti, ar didžiųjų ekonomikų skolų, euro zonos problemos kaip nors išsispręs švelniau ar virs didesnėmis sumaištimis. Iš tiesų, skaitant tarptautinę finansinę spaudą, matomi įvairūs vertinimai.
Mums svarbu du dalykai. Negalime į potencialias problemas nekreipti dėmesio, todėl tai papildomas argumentas, neleidžiantis atsipalaiduoti, žiūrint į kitus metus bei biudžetą. Jeigu kyla antroji krizės banga (šiuo atveju neprognozuoju, duok Dieve, kad to neatsitiktų), turime dvi esmines problemas. Vis dar didelį deficitą, kuri mes finansuojame skolindamiesi tarptautinėse rinkose. Jei kyla antroji banga, tai tos rinkos – kaip 2008 pabaigoje – 2009 pradžioje – užsidaro, o tai reiškia negalėsime finansuoti deficito skolindamiesi Kitas dalykas, jei ta banga paliečia didžiąsias Europos ekonomikas, tai mus negatyviai paveiks tas faktas, kad mūsų BVP struktūroje 60 proc. gaminama eksportui, o eksporte 70 proc. eina į ES rinkas. Ir jeigu tos rinkos dėl tos antrosios bangos sustingsta, tai akivaizdu, kad tai mus paveiks.
Tad mums svarbu preventyviai rūpintis savo finansų sistemos stabilumu, atsigaunančiu vidaus vartojimu, pasižiūrėti, kaip išsaugoti pagrindines eksporto šakas, jeigu kartais kiltų kokios nors problemos. Svarbiausia nestebėti pasyviai padėties galimų problemų perspektyvoje. Mes patys nei galime sukurti tos antros bangos, nei jos sustabdyti. Galime tik tikėtis, kad ES, kitose didžiosiose ekonomikose gal užteks išminties, ryžto imtis veiksmų, kurie tą antrąją bangą sumažintų iki minimumo. Bet tenka pastebėti įvairioms valstybėms nelabai pavyko aplenkti tarptautinių rinkų nuogąstavimų, įtampų ar baimių. Visą laiką politiniai sprendimai ėjo iš paskos.
Kai kuriose ES valstybėse politiniai sprendimai vėluoja
Tiek Prezidentė, tiek Seimo pirmininkė, tiek Jūs, kalbėdami apie kitų metų šalies biudžetą, vieningai aiškinote apie tolesnį taupymą. Ar kiti metai, esant neramiai finansinei euro zonos, JAV padėčiai, ir toliau bus „diržų veržimosi“ metai. Kokią padėtį kitais metais matytumėte šlies ekonomikoje? Ar prognozuotinas bent šioks toks ekonomikos pakilimas, ar, žinant finansines problemas visame pasaulyje, jokių pakilimų prognozuoti neverta?
Visų pirma noriu pasakyti, kad reikia tęsti mūsų politiką, kuri pasiteisino. O pasiteisino tai, kad esant pasaulio finansų įtampoms ar krizėms, dėl ko mes kentėjome 2008 metų pabaigoje bei 2009–2010 metais, mūsų atsakas yra – pirmiausia tvarkytis su savo finansais. Mes negalime išspręsti „Lemahn Brothers“, Graikijos ar Italijos problemų, bet galime išspręsti savąsias. Ir spręsti tas problemas, kurių nesprendžiant, pasaulio krizė gali mums sukelti skausmingų pasekmių.
2008 metais atėjome į pasaulinę krizę, kai ankstesnių vyriausybių nuostata buvo nesiruošti krizei, todėl persitvarkyti turėjome labai skausmingai, o to persitvarkymo ir finansų suvaldymo rezultatas yra tai, kad esant stabiliam valstybės finansų pagrindui, šalies ekonomika pradeda sparčiai atsigauti.
Mes matome labai aiškų tokios politikos rezultatą. Ekonomikos augimas pirmaisiais šių metų ketvirčiais buvo 6,5 proc., o tai labai akivaizdus įrodymas, kad ta politika, kurią įgyvendinome, yra pasiteisinusi, o alternatyvų jai niekas iš esmės ir nepasiūlė.
Mes matome tikrai labai neblogas tendencijas, jei nieko labai blogo neatsitiks pasaulio ekonomikose. Tokiu atveju galėtume galvoti apie kitus metus ir labai pozityviai. Pavyzdžiui, turiu ekonominių lūkesčių duomenis nuo 2003 iki 2010 liepos. Labai aiškiai matoma, kokia buvo duobė 2009 m. ir kaip grįžtama į aukštą lygį, kokį turėjome 2007 metais. Tai vienas sveikstančios ekonomikos rodiklių. Panašūs ir kiti – nedarbo – rodikliai. Tik šis rodiklis ne kyla, o mažėja.
Bet mes esame priklausomi nuo pasaulio rinkų, tad turime į tai atidžiai žiūrėti. Ir todėl tęsime tai, ką mes darėme iki šiol, t. y. bus skiriamas dar didesnis dėmesys viešųjų finansų konsolidavimui, nes mūsų deficitas vis dar yra gana didelis – 5 mlrd. litų. Kitais metais tikimės jį sumažinti iki 3 mlrd. litų. Tam, kad jeigu kas nors pasaulyje įvyktų nelabai pozityvaus, mums reikėtų mažiau skolintis ir būti mažiau priklausomiems nuo tų pačių tarptautinių finansų rinkų, kuriose problemos dar nėra išsisprendę. Tai leistų mūsų ekonomikai pergyventi audras, o, esant palankesnėms aplinkybėms, toliau atsigauti, mažinti nedarbą.
Įvairių Lietuvoje ir svetur veikiančių bankų analitikai gana skirtingai kalba apie tą antrąją krizės bangą. Vieni teigia, kad ji ateina, kiti – jog pavyks išvengti. Ir neaišku, kuriais reikėtų tikėti. Taip pat pabrėžiama, kad reikalingi pozityvūs tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčiai. Tikriausiai skaitote tas prognozes, tad būtų įdomi Jūsų nuomonė dėl tos antrosios bangos?
Patikėkite, tikrai atidžiai tas prognozes skaitome. (Juokiasi.) Bet tikrai ne mes būsime priežastimi, jei tokia banga būtų. Trečias dalykas, jei taip jau nutiktų, tai toji banga paveiks ir mus, mes to poveikio absoliučiai nepanaikinsime, galime nebent sušvelninti, jei būsime tam pasirengę.
Nėra dėkinga spėlioti, ar didžiųjų ekonomikų skolų, euro zonos problemos kaip nors išsispręs švelniau ar virs didesnėmis sumaištimis. Iš tiesų, skaitant tarptautinę finansinę spaudą, matomi įvairūs vertinimai.
Mums svarbu du dalykai. Negalime į potencialias problemas nekreipti dėmesio, todėl tai papildomas argumentas, neleidžiantis atsipalaiduoti, žiūrint į kitus metus bei biudžetą. Jeigu kyla antroji krizės banga (šiuo atveju neprognozuoju, duok Dieve, kad to neatsitiktų), turime dvi esmines problemas. Vis dar didelį deficitą, kuri mes finansuojame skolindamiesi tarptautinėse rinkose. Jei kyla antroji banga, tai tos rinkos – kaip 2008 pabaigoje – 2009 pradžioje – užsidaro, o tai reiškia negalėsime finansuoti deficito skolindamiesi Kitas dalykas, jei ta banga paliečia didžiąsias Europos ekonomikas, tai mus negatyviai paveiks tas faktas, kad mūsų BVP struktūroje 60 proc. gaminama eksportui, o eksporte 70 proc. eina į ES rinkas. Ir jeigu tos rinkos dėl tos antrosios bangos sustingsta, tai akivaizdu, kad tai mus paveiks.
Tad mums svarbu preventyviai rūpintis savo finansų sistemos stabilumu, atsigaunančiu vidaus vartojimu, pasižiūrėti, kaip išsaugoti pagrindines eksporto šakas, jeigu kartais kiltų kokios nors problemos. Svarbiausia nestebėti pasyviai padėties galimų problemų perspektyvoje. Mes patys nei galime sukurti tos antros bangos, nei jos sustabdyti. Galime tik tikėtis, kad ES, kitose didžiosiose ekonomikose gal užteks išminties, ryžto imtis veiksmų, kurie tą antrąją bangą sumažintų iki minimumo. Bet tenka pastebėti įvairioms valstybėms nelabai pavyko aplenkti tarptautinių rinkų nuogąstavimų, įtampų ar baimių. Visą laiką politiniai sprendimai ėjo iš paskos.
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
