2011 liepos 11 05:00, www.balsas.lt
Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga (LJMS) įsitikinusi, kad pasikeitus socialinei ir ekonominei situacijai, o kartu su ja – ir aukštųjų mokyklų elgsenai, kuri vis dažniau atitinka paslaugas teikiančių įmonių ar bendrovių elgseną bei tolsta nuo istoriškai susiklosčiusios aukštosios mokyklos sąvokos, neišvengiamai atėjo laikas aukštųjų mokyklų autonomijos sąvokos peržiūrai.
Anot LJMS, turime suprasti, jog nuo viduramžių, kai istoriškai susiformavo autonomijos idėja ir nuo laiko, kai 1992 m. LR Konstitucijoje įtvirtintas autonomijos principas, tradiciškai suprantamas kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose savo organizacinę, valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, mūsų mokslo ir studijų sistema susidūrė su daugybe pokyčių ir iššūkių, kurie suformavo tam tikras elgsenos tendencijas. Deja, ne tik pozityvias, bet ir tokias, kurios skatina susirūpinti nauju, šiandienos socialinę, kultūrinę ir ekonominę sanklodą atitinkančiu požiūriu į aukštųjų mokyklų autonomiją.
„Žvelgiant į šiandienines Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo ir gyvavimo aktualijas bei peripetijas, akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų autonomijos sąvoka prašosi peržiūros ir viešos ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės diskusijos. Jau dabar akivaizdu, kad vientiso suvokimo, kas gi ta šių dienų akademinė autonomija – nebėra, nors pati sąvoka labai reikšminga ne tik mokslo ir studijų, bet ir aukštųjų mokyklų valdymo procesuose. O dar daugiau klausimų turėtų kilti naujo tipo ar privačioms aukštosioms mokykloms, kurios atsirado gerokai vėliau, jau po 1992 metų“, - teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Jaunuosius mokslininkus vienijanti organizacija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruoju metu kyla vis daugiau pavienių situacijų, kai LR Konstitucijos 40 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta nuostata apie aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją, tampa ne tik tam tikrų akademinės visuomenės grupių, bet ir politikų manipuliacijų objektu.
„Ypatingai dabar, įsigaliojus naujajam mokslo ir studijų įstatymui bei įsibėgėjus mokslo ir studijų sistemos pertvarkai, vis dažniau pasitaiko situacijų, kai siekiant įgyvendinti asmenines ar grupines ambicijas ar pateisinti neretai su įstatymu prasilenkiančius aukštųjų mokyklų valdymo institucijų veiksmus ar sprendimus, mojuojama autonomijos, kaip neribotos laisvės veikti, kaip tuo metu patogiausia, simboliu. Ir šitaip siekiama pasiteisinti, kai vengiama įgyvendinti galiojančias įstatymų nuostatas, kai norima ilgiau, nei įmanoma, pasilikti aukštųjų mokyklų vadovų postuose, ar patogiausiu tačiau nebūtinai teisingu būdu valdyti valstybės patikėtą aukštosioms mokykloms turtą“, - teigia LJMS viceprezidentas dr. Tomas Žalandauskas ir primena, jog liūdniausiai tokios situacijos atrodo tuomet, kai autonomija dangstomasi norint išvengti atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei.
Anot LJMS, turime suprasti, jog nuo viduramžių, kai istoriškai susiformavo autonomijos idėja ir nuo laiko, kai 1992 m. LR Konstitucijoje įtvirtintas autonomijos principas, tradiciškai suprantamas kaip teisė savarankiškai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose savo organizacinę, valdymo struktūrą, ryšius su partneriais, mokslo ir studijų tvarką, naudotis valstybės perduotu ir kitu įsigytu turtu, mūsų mokslo ir studijų sistema susidūrė su daugybe pokyčių ir iššūkių, kurie suformavo tam tikras elgsenos tendencijas. Deja, ne tik pozityvias, bet ir tokias, kurios skatina susirūpinti nauju, šiandienos socialinę, kultūrinę ir ekonominę sanklodą atitinkančiu požiūriu į aukštųjų mokyklų autonomiją.
„Žvelgiant į šiandienines Lietuvos aukštųjų mokyklų valdymo ir gyvavimo aktualijas bei peripetijas, akivaizdu, kad aukštųjų mokyklų autonomijos sąvoka prašosi peržiūros ir viešos ne tik akademinės bendruomenės, bet ir visuomenės diskusijos. Jau dabar akivaizdu, kad vientiso suvokimo, kas gi ta šių dienų akademinė autonomija – nebėra, nors pati sąvoka labai reikšminga ne tik mokslo ir studijų, bet ir aukštųjų mokyklų valdymo procesuose. O dar daugiau klausimų turėtų kilti naujo tipo ar privačioms aukštosioms mokykloms, kurios atsirado gerokai vėliau, jau po 1992 metų“, - teigia Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos vicepirmininkas dr. Tomas Žalandauskas.
Jaunuosius mokslininkus vienijanti organizacija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pastaruoju metu kyla vis daugiau pavienių situacijų, kai LR Konstitucijos 40 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta nuostata apie aukštosioms mokykloms suteikiamą autonomiją, tampa ne tik tam tikrų akademinės visuomenės grupių, bet ir politikų manipuliacijų objektu.
„Ypatingai dabar, įsigaliojus naujajam mokslo ir studijų įstatymui bei įsibėgėjus mokslo ir studijų sistemos pertvarkai, vis dažniau pasitaiko situacijų, kai siekiant įgyvendinti asmenines ar grupines ambicijas ar pateisinti neretai su įstatymu prasilenkiančius aukštųjų mokyklų valdymo institucijų veiksmus ar sprendimus, mojuojama autonomijos, kaip neribotos laisvės veikti, kaip tuo metu patogiausia, simboliu. Ir šitaip siekiama pasiteisinti, kai vengiama įgyvendinti galiojančias įstatymų nuostatas, kai norima ilgiau, nei įmanoma, pasilikti aukštųjų mokyklų vadovų postuose, ar patogiausiu tačiau nebūtinai teisingu būdu valdyti valstybės patikėtą aukštosioms mokykloms turtą“, - teigia LJMS viceprezidentas dr. Tomas Žalandauskas ir primena, jog liūdniausiai tokios situacijos atrodo tuomet, kai autonomija dangstomasi norint išvengti atsakomybės ir atskaitomybės visuomenei.
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.



