Prastoki II pakopos pensijų fondų, į kuriuos dėta daug vilčių, finansiniai rezultatai kursto radikalius pasiūlymus šiuos fondus iš viso likviduoti arba įsteigti valstybės valdomą fondą. Lietuvoje senatvė labai dažnai siejama su gerokai suprastėjusiu gyvenimu. Šiek tiek vilčių buvo suteikę 2004-aisiais veiklą pradėję II pakopos privatūs pensijų fondai (PF), tačiau orios senatvės viltys labai greitai išgaravo. Kitaip ir negalėjo būti, nes esant dabartinėms sąlygoms privačių fondų vaisius galės skinti tik daug uždirbantys šalies piliečiai, o neturtingųjų senatvės dabar veikianti sistema nepalengvins.

Pirmaujame tarp atsiliekančiųjų

II pakopos pensijų fondų valdytojai neslepia, kad esant 2 proc. atskaitymams į privačius fondus naudos gaus tik nedidelė dalis šalies piliečių. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje II pakopos pensijų fondai buvo sukaupę 3,854 mlrd. Lt, arba vidutiniškai po 3 720 Lt vienam dalyviui. Kaimynų rezultatai geresni – vidutiniškai vienam lenkui tenka po 12 268 Lt, estui – 5 780 Lt, slovakui – 7 537 Lt. Mažiau nei lietuviai ES rinkoje sukaupė tik latviai – po 3 361 Lt, bulgarai – po 1 388 Lt ir rumunai – po 615 Lt.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija prognozuoja, kad 2050 m. išėję į pensiją nekaupiantieji papildomos pensijos II pakopos pensijų fonde tegaus 33 proc. vidutinio atlyginimo siekiančią pensiją, o kaupiantiesiems pensija išaugtų iki 40,6 proc. vidutinio atlyginimo. Nedidelė paguoda. Štai jau dabar Vengrijoje vidutinė pensija siekia 40 proc. atlyginimo, JAV, Prancūzijoje ir Lenkijoje – 50 proc., o Vokietijoje – net 70 proc. Tik kaimyninėje Rusijoje pensijos dydis tesiekia 27 proc. atlyginimo, dar prastesnė ir iš esmės nebekontroliuojama padėtis klostosi Baltarusijoje.

„Valstybė, įsipareigojusi dalį įmokų pervesti į būsimų pensininkų sąskaitas, pritrūkusi lėšų dabartinėms socialinėms išmokoms, lengva ranka dviem trečdaliais sumažino lėšas, skiriamas būsimų pensijų kaupimui. Tad žmonės palikti visiškoje nežinioje: jeigu gyventojas kaupia privačių pensijų fonduose, jam ne tik sumažinama papildoma „Sodros“ pensijos dalis, bet ir nepakankamai kaupiama dalis gyventojo privačiame pensijų fonde“, – stebisi Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Pasak pensijų fondų valdytojų, atskaitymai turėtų siekti nors 10 proc. Tada gyventojai galėtų sukaupti oriai senatvei pakankamą sumą.

Be jokių tyrimų ir prognozių

II pakopos pensijų fondų veikloje dalyvauja per 1 mln. šalies gyventojų. Kiek jų dalyvautų, jeigu jau 2004-aisiais būtų žinoję, kad atskaitymai tesieks 2 proc.?

„Vyriausybė apgavo daugelį piliečių, nes pasirašydami sutartis jie tikėjosi, kad atskaitymai į PF sieks mažiausiai 5,5 proc., o ateityje ir 10 proc., tačiau nei buvusi, nei dabartinė valdžia neprisimena pažadų“, – sako UAB „MP Pension Funds Baltic“ generalinis direktorius Ramūnas Stankevičius.

Dėl pasaulinės finansų krizės gerokai suprastėję pensijų fondų rezultatai kursto kraštutines reformos idėjas. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas sako, kad dabar liko dvi galimybės – arba sudaryti privatiems pensijų fondams alternatyvą, arba juos apskritai likviduoti. Ar atlikti skaičiavimai, sudarytos prognozės?