Ignalinos  miesto parodų salėse - bibliotekoje ir Kultūros centre – dažniau esame įpratę matyti rajono centro menininkų darbus ar eksponuojamus kitų rajonų  kūrėjų darbo vaisius. Tad neseniai parodų lankytojai buvo maloniai nustebinti čia pademonstruotu jaunųjų didžiasaliečių talentų prasiveržimu.

Susirinkta į Ignalinos rajono savivaldybės viešąją biblioteką „žvakių gesinimui“: aptarus parodoje eksponuojamus darbus, buvo duotas ženklas krauti juos į dėžes. Bet “žvakės užgesintos” labai šventiškai ir pakiliai, skambant kanklėms ir išklausius autoritetingų meno žinovų nuomones.

Paroda džiaugėsi Ignalinos moksleivių namų Keramikos būrelio vadovė Aldona Jakubovskienė, prisiminusi kūrybines “pūgas” Didžiasalio “Ryto” vidurinėje mokykloje prieš Kalėdas ir Naujuosius Metus, įvairiaspalvius gėlynus prie Didžiasalio “Ryto” vidurinės mokyklos vasaros pabaigoje. Tai vis liudijimai to, kad šioje mokykloje ugdomas ir puoselėjamas grožio pajutimas.

- Ne tik dainuojanti ir grojanti, bet ir kurianti kalva, sala yra ryčiausiame rajono pakraštyje, - priminė susirinkusiems Didžiasalio “Ryto” vidurinės mokyklos direktorė Elena Sekonienė, visų pirma dėkodama mokytojams, be kurių pastangų paroda gal nebūtų buvusi tokia spalvinga ir išraiškinga.

Neliko nepastebėtos dailės mokytojos Dalios Pajėdienės pastangos ir akivaizdus prisilietimas prie mokinių darbų parodos: Dalia, garsėjanti kaip karpinių meistrė, staiga “metėsi” į kietą sritį – tapybą ant akmenėlių.  Parodoje buvo eksponuojami jos darbai, stebinę... lengvumu ir išraiškingumu.
Mokinių darbai – patys įvairiausi. Nuo gausių (minkštų ir šiltų) eksponatų iki vyriškų kalvystės pavyzdžių, tapybos darbų, ažūrinių snaigių, fitodizaino darbų ir t.t.

Audronė Čeponienė akcentavo, kad daugelio darbų vertė pakinta, sužinojus jų istorijas. Ji labai pasidžiaugė darbščiosios Gintarės Kapliukaitės darbais, primindama, jog pasaulis labai vertina mezginius ir siuvinius, ir vildamasi, kad ir mes gal pagaliau tai suvoksime ir deramai įvertinsime.
Ne tik Nijolė Trinkūnienė negailėjo gražių žodžių Aurelijos Rakštelytės snaigėms. Kaip gerai, kad jos netirpsta! Koks gražus jų ažūras, kokie nepakartojami raštai! Mergina dar ir piešia, o ir žirklutėmis ne vien snaiges karpo. Žiūri ir stebiesi tikros menininkės išmone ir kruopštumu.

Ignalinos moksleivių namų direktoriaus pavaduotoja Tatjana Striukova šiltai prisiminė laiką, kai ji pati dirbo Didžiasalio „Ryto“ vidurinėje mokykloje, kaip matė visos mokyklos bendruomenės begalinį norą ir ryžtą kurti ir puoselėti grožį. Nuolat palaistoma sėkla sudygsta, gražiai prižiūrima – auga, bujoja. Parodą galima laikyti to grožio sužydėjimu.

Kai žodžių pasirodė negana, juos papildė Padėkos raštai mokytojoms ir mokiniams. Už galimybę parodyti mokinių darbus Ignalinoje parodos organizatoriams gėlėmis dėkojo ir didžiasaliečiai. Taigi paroda buvo uždaryta gėlių žydėjimu.

Ir norisi palinkėti, kad mokyklos gėlynuose, didžiasaliečių darželiuose šiemet gražiai žydėtų saulėgrąžos. Jos puošia mokyklos koridorius, jos, regis, tampa mokyklos simboliu, o mokyklos direktorė Elena Sekonienė prasitarė, jog rugsėjį mokykla norėtų pasitikti su saulės dukrelių – saulėgrąžų – puokštėmis. Rytas juk prasideda saulės patekėjimu, saulėgrąža ją visados savo šimtu akelių stebi.

Vida Žukauskaitė