Vakar Seime pritarta naujo tipo žemės apmokestinimui – nuo 2013-ųjų žemė bus apmokestinama atsižvelgus į jos rinkos vertę, nustatomą pagal masinį arba individualų vertinimą, o mokesčio tarifas sieks nuo 0,01 proc. iki 4 proc.

Įstatymas įsigalios, jei jį pasirašys prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šiuo metu privatiems savininkams priklausanti žemė apmokestinama 1,5 proc. tarifu, o vertė nustatoma atsižvelgus į jos derlingumą, našumą bei panašius kriterijus.

Konkretų mokesčio tarifą nustatys kiekviena savivaldybės taryba.

Savivaldybės taip pat galės taikyti skirtingus mokesčių tarifus, atsižvelgdamos į žemės naudojimo kriterijų: tarkime, apleistiems žemės plotams jos galės taikyti didesnį tarifą, neapleistiems – mažesnį.

Apleisti žemės plotai, pagal projektą, turėtų būti surandami pagal nuotolinio kartografavimo metodus.

Sutvarkytai žemės ūkio paskirties žemei, kaip ir dabar, ketinama taikyti 0,35 proc. mokesčio tarifą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius tikina, kad šis įstatymas padidins žemės mokesius tiems, kurie šiandien žemės nedirba.

Jono Ramono teigimu, skatinti žmones dirbti žemę reikia ne baudomis, o ekonominėmis paskatomis.

„Jeigu būtų ekonominė nauda užsiimti žemės ūkiu Ignalinoje, Zarasuose, Molėtuose ar dar kitur, visos žemės būtų apsėtos, apdirbtos, auginama žemės ūkio produkcija, gyvuliai ir taip toliau. Nesuveda ūkininkai galo su galu, todėl ir nedirbama“, - aiškino J. Ramonas.

Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, jeigu visos savivaldybės nutartų taikyti minimalų mokesčio tarifą, bendros pajamos siektų apie 3 mln. Lt, jeigu maksimalų – iki 1 mlrd. Lt.

Praėjusiais metais buvo surinkta 52 mln. Lt žemės mokesčio.