Naujojoje Zelandijoje atliktas tyrimas parodė, kad žmonės priauga viršsvorio, jei valgo per greitai. Pasirodo, valgymo greitis tiesiogiai susijęs su mūsų savijauta. Specialistai pabrėžia, kad daugelį kasdieninių veiklų atliekant lėčiau, galima pagerinti sveikatą.

Per tyrimą, kuriame dalyvavo moterys nuo 40 iki 50 metų, nustatyta, kad greitai valgantys žmonės nutunka kur kas greičiau nei tie, kurie valgo lėtai. Ankstesnis Osakoje, Japonijoje, atliktas tyrimas įrodė, kad tikimybė nutukti valgant greitai yra beveik dviguba. Osakos universiteto mokslininkai tyrė 3 tūkst. žmonių mitybos įpročius. Jie pastebėjo, kad net 84 proc. greitai valgančių vyrų turi viršsvorio.

Mitybos specialistas Ianas McDonaldas sako, kad greitai valgant žmogaus smegenys nespėja sureaguoti ir perduoti signalo, kai skrandis jau pilnas. Jis sako: „Būtent smegenys „pasako“ skrandžiui, kada jis pilnas. Valgant skrandyje išsiskiria hormonas, kuris smegenims „nusiunčia žinutę“, kad žmogus jau pasisotinęs. Ji keliauja apie 20 minučių. Jei žmogus valgo ypač greitai, jis persivalgo, kol ši „žinutė“ pasiekia smegenis. Dauguma žmonių greitai valgyti išmoksta dar vaikystėje, nes nori kuo greičiau bėgti žaisti.“

Greitai valgant didėja skrandžio rūgštingumas. Tyrimai parodė, kad 690 kcal maisto porcija suvalgyta per 5, o ne 30 minučių, beveik dvigubai padidina skrandžio rūgščių kiekį skrandyje ir sukelia skrandžio skausmus. Skrandžio rūgštys per ilgą laiką sukelia gastroenterologinius sutrikimus.

Mitybos specialistas Davidas Forecastas sako: „Greitai valgant į organizmą patenka labai daug oro, o tai sukelia problemų virškinamajame trakte, organizme kaupiasi dujos. Reikia lėtai kramtyti, o valgymas turi trukti mažiausiai 20 minučių.“ Specialistas valgant siūlo atsistoti, pavaikštinėti ir pabandyti suprasti, ar skrandis jau pilnas.

Greitas kvėpavimas

Suaugęs žmogus įkvėpia vidutiniškai 10-14 kartų per minutę, bet kai kurie žmonės įkvėpia po 20 ir daugiau kartų. Toks greitas kvėpavimas gali sukelti nuovargį, širdies sutrikimus, pirštų pagalvėlių diegimą, koncentracijos sutrikimus. Šie simptomai rodo, kad per daug kvėpuojate per burną, o ne per nosį. Toks kvėpavimas sukelia anglies dvideginio trūkumą kraujyje, todėl deguonis nepatenka į vidaus organus ir raumenis. Specialistai pataria reguliariai daryti kvėpavimo pratimus ir mokytis lėčiau kvėpuoti.

Greitas gėrimas

Pernelyg greitas alkoholio gėrimas kenkia sveikatai. Žmogaus organizmas nespėja absorbuoti gaunamo alkoholio kiekio, todėl savijauta gali netikėtai pablogėti. Žmogus gali net apalpti. Kepenų ligų gydytojas Paulas Wallance‘as sako: „Kiekvieno žmogaus organizmas alkoholį priima skirtingai. Tai priklauso nuo kūno dydžio, svorio, lyties, net tautybės.“ P. Wallance‘as pataria prieš alkoholio vartojimą pavalgyti. Taip organizmas geriau ir greičiau pasisavins etanolį.Specialistas priduria, kad galime pakenkti organizmui ne tik per greitai gerdami alkoholinius gėrimus, bet ir paprastą vandenį.

Greitas vaikščiojimas

JAV mokslininkai nustatė, kad stebint žmogaus ėjimo greitį, galima pasakyti, kokių jis turi žalingų įpročių, koks jo kraujo spaudimas. Pitsburgo universitete buvo atliktas tyrimas, kuriame buvo tiriami 34 tūkst. žmonių, kurių amžius 65 ir daugiau metų. Buvo nustatyta, kad vaikštantys 0,76 metrų per sekundę greičiu vidutiniškai gyveno ilgiau nei tie, kurie vaikščiojo 1 metro per sekundę greičiu. Tyrimo autoriai priėjo išvados, kad greitas vaikščiojimas nesusijęs su ilgaamžiškumu. Mokslininkai pripažįsta, kad dažnas vaikščiojimas tvirtina kaulus ir apsaugo juos nuo osteoporozės, tačiau senstant, raumenų masė pasisavina vis daugiau energijos, kuri labai reikalinga organizmui, todėl per greitai vaikščioti nereikėtų.