2012 m. Gegužės 23 d., Trečiadienis,
Projekto „Misija Sibiras‘09“ dalyviai, praėjusių metų vasarą lankęsi ekspedicijose Kazachstano Respublikoje ir Buriatijos Respublikoje (Rusijos Federacija).
Grįžę iš jų lanko šalies švietimo įstaigas bei bendruomenės, kultūros centrus, organizacijas ir vaizdžiai pristato projektą, jo rezultatus, kartu ir vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių visuomenei, pasakoja lietuvių genocido ir tremties istoriją
Šeštadienį Ignalinos kultūros centre su ignaliniečiais susitiko šios misijos dalyviai Rasa ir Martynas. Ne itin gausiam susirinkusiųjų būreliui jie pasakojo, kad ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas idėja gimė dar 2005 metais. Tuomet Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo, atsirado manančių, kad rezoliucijoje teigiamas jaunimo patriotiškumas, tačiau jis suvokiamas kitaip ir patriotiškumui parodyti turi būti imamasi specialių iniciatyvų. Šis dokumentas ir paskatino organizuoti ekspediciją, kuri pirmą kartą surengta 2006 metais.
Didelis jaunimo susidomėjimas lietuvių tremties istorija ir vietomis lėmė, jog projektas tapo tradiciniu: 2006 metais organizuotos net trys išvykos į Sibirą, keliauta ir 2007, 2008 metais. Visuomenės, svarbiausia jaunimo, susidomėjimas ir palaikymas skatino tęsti darbus. Anketų skaičius rodo, kad kasmet norinčiųjų dalyvauti skaičius auga. 2008 metais sulaukta didžiausio paraiškų skaičiaus – 1600 paraiškų dalyvauti. Tie metai išskirtiniai dar ir tuo, kad sulaukta didelio išeivių susidomėjimo.
Gauta paraiškų iš Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV, Indijos, Argentinos, Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais dalyvauti ekspedicijose į Kazachstaną ir Buriatiją norą pareiškė irgi per tūkstantį jaunų žmonių. Per pirmąją atranką atrinkti 62. Jie buvo tikrinami bandomajame žygyje Dzūkijoje. Kone 50 nueitų kilometrų leido pamatyti, kurie iš pretendentų labiausiai motyvuoti, geriausiai fiziškai pasirengę, kurie moka dirbti ir gyventi grupėje. Tai žygyje labai svarbu. Ekspedicija “Misija Sibiras” pareikalauja fizinės stiprybės, pasirengimo kantrybės. Keliauninkai susiduria su įvairiausiais netikėtumais, įgyja naujos patirties. Bet jei tiki tuo, ką darai – sunkumai įveikiami. Užsimiršta ilgi keliai, sunkus darbas, kelionėje patiriami nepatogumai.
„Misija Sibiras“ - pilietinė veikla, kuri toli gražu neapsiriboja vien išvyka į lietuvių trėmimo ir kalinimo vietas. Kiekvienais metais tariamasi su patyrusiais ir Sibirą išnaršiusiais ekspedicijų vadovais, istorikais, projekto partneriais. Kaip teigė praėjusių metų misijoje dalyvavę Rasa ir Martynas, projekto tikslas nėra vien kapaviečių tvarkymas, kartu tai ir žinios skleidimas. Daugeliui vietinių žmonių kėlė nuostabą lietuvių ryžtas atrasti ir sutvarkyti savo tėvynainių kapavietes. O mums tai – savaime suprantamas dalykas, nes iš istorijos semiamės jėgų ateičiai, prisimindami ir pagerbdami mirusius, nenutraukiame mus siejančių saitų, išreiškiame pagarbą tiems, iš kurių įgavome gyvybės augti ir gyventi laisvoje Lietuvoje. Labai svarbu, kad tai išgirstų ir tuo patikėtų kuo daugiau jaunų žmonių.
Pirmoji praėjusių metų “Misija Sibiras ‘09" ekspedicija vyko Kazachstano Respublikoje. Ji truko dvi savaites ir į šią ekspediciją leidosi 10 dalyvių. Ši ekspedicija, kitaip nei vykusios iki šiol, lankė ne tremtinių, o politinių kalinių lagerių teritorijas. Lietuvius į Kazachstaną atvedė įvairūs gyvenimo keliai. Pokario laikotarpiu Kazachstane buvo įkalinti daugybė įvairių tautybių žmonių: lenkų, vokiečių, vengrų, latvių, estų bei kitų. Lietuvių pėdsakų šioje žemėje ieškojusios grupės įspūdžius ignaliniečiams pasakojo Rasa. Šiai grupei vadovavo Algis Vyšniauskas, pats gimęs tose vietose. Klausytojus sušildė merginos pasakojimai apie tolimame krašte sutiktą Petronėlę iš Mažeikių, Marijoną Bikulčiuk, ponią Janiną, kalėjusią Spasko lageriuose.
Antroji “Misija Sibiras’09" 9 žmonių ekspedicija lankėsi Buriatijos Respublikoje (Rusijos Federacija). Buriatiją, kaip ir visą Sibirą, žmonės vadino kalėjimu be grotų. Kaip liudija istorijos šaltiniai, čia buvo ištremti Pugačiovo maišto dalyviai, vėliau lietuvių ir lenkų 19 a. sukilėliai, nuo 1826 m. tai ir dekabristų tremties vieta. Stalinizmo metais kraštas vėl tapo tautų kalėjimu. Vietiniai pasakoja, kad 1948-ųjų m. vasarą Zaigrajeve sustojo didelis ešelonas su tremtiniais. Išlaipintieji iš vagonų bendravo negirdėta kalba, buvo išsigandę ir alkani
Tai galėjo būti Klaipėdos, Plungės, Telšių, Panevėžio, Akmenės, Pakruojo, Mažeikių ir Anykščių žemdirbių ešelonas, kuriuo jie buvo deportuoti į Sibirą. O štai gyvais įspūdžiais iš ekspedicijos į šį kraštą dalijosi Martynas. Už daugiau nei 7 tūkstančių kilometrų sutikti žmonės jam paliko gražų įspūdį. Martynas džiaugėsi, kad jų kelyje pasitaikė daug puikių vietos gyventojų, noriai skolinusių lietuviams reikalingus įrankius, priglaudusių po savo stogu, pasidalijusių maistu, aprūpinusių malkomis ir prisiminimais. Staraja Brian, Ilka, Chondogai, Burun, Moiga – tai tik keli vietovardžiai iš ekspedicijos dalyvio Martyno pasakojim.`
Pristatymo metu ignaliniečiai ne vien klausėsi pasakojimų apie tremties ir įkalinimų vietose vis dar gyvenančius lietuvius, žmonių prisiminimus apie tremtį ir tremtinius, išlikusias lietuviškas kapavietes, lagerių teritorijas. Pasakojimus papildė ekspedicijose darytos nuotraukos. Pabaigai buvo pademonstruotas ir 2008 metų ekspedicijos, vykusios Irkutsko bei Krasnojarsko krašte, metu sukurtas dokumentinis filmas „Misija Sibiras“.
“Viena yra skaityti apie šalies ir tautos istoriją vadovėliuose ir knygose ir visai kita - pačiam prisiliesti prie viso to“. Šie ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių žodžiai paaiškina, kodėl jauni žmonės su entuziazmu ryžtasi dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ ir keliauti į Sibiro platybes. Rasa ir Martynas priminė, jog greit pasirodys anketos, kviečiančios į “Misija Sibiras ‘10”. „Misija Sibiras“, be jokios abejonės, tokia populiari tik todėl, kad tai yra paties Lietuvos jaunimo kūrinys, pateiktas jaunam žmogui patrauklia forma, padedančia atvirai išreikšti savo patriotinius jausmus ir pasidalyti jais su kitais žmonėmis.Vida Žukauskaitė
Grįžę iš jų lanko šalies švietimo įstaigas bei bendruomenės, kultūros centrus, organizacijas ir vaizdžiai pristato projektą, jo rezultatus, kartu ir vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos laikotarpių visuomenei, pasakoja lietuvių genocido ir tremties istoriją
Šeštadienį Ignalinos kultūros centre su ignaliniečiais susitiko šios misijos dalyviai Rasa ir Martynas. Ne itin gausiam susirinkusiųjų būreliui jie pasakojo, kad ekspedicijos į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas idėja gimė dar 2005 metais. Tuomet Lietuvos jaunimo organizacijų tarybai priėmus rezoliuciją dėl jaunimo patriotiškumo, atsirado manančių, kad rezoliucijoje teigiamas jaunimo patriotiškumas, tačiau jis suvokiamas kitaip ir patriotiškumui parodyti turi būti imamasi specialių iniciatyvų. Šis dokumentas ir paskatino organizuoti ekspediciją, kuri pirmą kartą surengta 2006 metais.
Didelis jaunimo susidomėjimas lietuvių tremties istorija ir vietomis lėmė, jog projektas tapo tradiciniu: 2006 metais organizuotos net trys išvykos į Sibirą, keliauta ir 2007, 2008 metais. Visuomenės, svarbiausia jaunimo, susidomėjimas ir palaikymas skatino tęsti darbus. Anketų skaičius rodo, kad kasmet norinčiųjų dalyvauti skaičius auga. 2008 metais sulaukta didžiausio paraiškų skaičiaus – 1600 paraiškų dalyvauti. Tie metai išskirtiniai dar ir tuo, kad sulaukta didelio išeivių susidomėjimo.
Gauta paraiškų iš Didžiosios Britanijos, Airijos, JAV, Indijos, Argentinos, Skandinavijos šalių. Praėjusiais metais dalyvauti ekspedicijose į Kazachstaną ir Buriatiją norą pareiškė irgi per tūkstantį jaunų žmonių. Per pirmąją atranką atrinkti 62. Jie buvo tikrinami bandomajame žygyje Dzūkijoje. Kone 50 nueitų kilometrų leido pamatyti, kurie iš pretendentų labiausiai motyvuoti, geriausiai fiziškai pasirengę, kurie moka dirbti ir gyventi grupėje. Tai žygyje labai svarbu. Ekspedicija “Misija Sibiras” pareikalauja fizinės stiprybės, pasirengimo kantrybės. Keliauninkai susiduria su įvairiausiais netikėtumais, įgyja naujos patirties. Bet jei tiki tuo, ką darai – sunkumai įveikiami. Užsimiršta ilgi keliai, sunkus darbas, kelionėje patiriami nepatogumai.
„Misija Sibiras“ - pilietinė veikla, kuri toli gražu neapsiriboja vien išvyka į lietuvių trėmimo ir kalinimo vietas. Kiekvienais metais tariamasi su patyrusiais ir Sibirą išnaršiusiais ekspedicijų vadovais, istorikais, projekto partneriais. Kaip teigė praėjusių metų misijoje dalyvavę Rasa ir Martynas, projekto tikslas nėra vien kapaviečių tvarkymas, kartu tai ir žinios skleidimas. Daugeliui vietinių žmonių kėlė nuostabą lietuvių ryžtas atrasti ir sutvarkyti savo tėvynainių kapavietes. O mums tai – savaime suprantamas dalykas, nes iš istorijos semiamės jėgų ateičiai, prisimindami ir pagerbdami mirusius, nenutraukiame mus siejančių saitų, išreiškiame pagarbą tiems, iš kurių įgavome gyvybės augti ir gyventi laisvoje Lietuvoje. Labai svarbu, kad tai išgirstų ir tuo patikėtų kuo daugiau jaunų žmonių.
Pirmoji praėjusių metų “Misija Sibiras ‘09" ekspedicija vyko Kazachstano Respublikoje. Ji truko dvi savaites ir į šią ekspediciją leidosi 10 dalyvių. Ši ekspedicija, kitaip nei vykusios iki šiol, lankė ne tremtinių, o politinių kalinių lagerių teritorijas. Lietuvius į Kazachstaną atvedė įvairūs gyvenimo keliai. Pokario laikotarpiu Kazachstane buvo įkalinti daugybė įvairių tautybių žmonių: lenkų, vokiečių, vengrų, latvių, estų bei kitų. Lietuvių pėdsakų šioje žemėje ieškojusios grupės įspūdžius ignaliniečiams pasakojo Rasa. Šiai grupei vadovavo Algis Vyšniauskas, pats gimęs tose vietose. Klausytojus sušildė merginos pasakojimai apie tolimame krašte sutiktą Petronėlę iš Mažeikių, Marijoną Bikulčiuk, ponią Janiną, kalėjusią Spasko lageriuose.
Antroji “Misija Sibiras’09" 9 žmonių ekspedicija lankėsi Buriatijos Respublikoje (Rusijos Federacija). Buriatiją, kaip ir visą Sibirą, žmonės vadino kalėjimu be grotų. Kaip liudija istorijos šaltiniai, čia buvo ištremti Pugačiovo maišto dalyviai, vėliau lietuvių ir lenkų 19 a. sukilėliai, nuo 1826 m. tai ir dekabristų tremties vieta. Stalinizmo metais kraštas vėl tapo tautų kalėjimu. Vietiniai pasakoja, kad 1948-ųjų m. vasarą Zaigrajeve sustojo didelis ešelonas su tremtiniais. Išlaipintieji iš vagonų bendravo negirdėta kalba, buvo išsigandę ir alkani
Tai galėjo būti Klaipėdos, Plungės, Telšių, Panevėžio, Akmenės, Pakruojo, Mažeikių ir Anykščių žemdirbių ešelonas, kuriuo jie buvo deportuoti į Sibirą. O štai gyvais įspūdžiais iš ekspedicijos į šį kraštą dalijosi Martynas. Už daugiau nei 7 tūkstančių kilometrų sutikti žmonės jam paliko gražų įspūdį. Martynas džiaugėsi, kad jų kelyje pasitaikė daug puikių vietos gyventojų, noriai skolinusių lietuviams reikalingus įrankius, priglaudusių po savo stogu, pasidalijusių maistu, aprūpinusių malkomis ir prisiminimais. Staraja Brian, Ilka, Chondogai, Burun, Moiga – tai tik keli vietovardžiai iš ekspedicijos dalyvio Martyno pasakojim.`
Pristatymo metu ignaliniečiai ne vien klausėsi pasakojimų apie tremties ir įkalinimų vietose vis dar gyvenančius lietuvius, žmonių prisiminimus apie tremtį ir tremtinius, išlikusias lietuviškas kapavietes, lagerių teritorijas. Pasakojimus papildė ekspedicijose darytos nuotraukos. Pabaigai buvo pademonstruotas ir 2008 metų ekspedicijos, vykusios Irkutsko bei Krasnojarsko krašte, metu sukurtas dokumentinis filmas „Misija Sibiras“.
“Viena yra skaityti apie šalies ir tautos istoriją vadovėliuose ir knygose ir visai kita - pačiam prisiliesti prie viso to“. Šie ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyvių žodžiai paaiškina, kodėl jauni žmonės su entuziazmu ryžtasi dalyvauti projekte „Misija Sibiras“ ir keliauti į Sibiro platybes. Rasa ir Martynas priminė, jog greit pasirodys anketos, kviečiančios į “Misija Sibiras ‘10”. „Misija Sibiras“, be jokios abejonės, tokia populiari tik todėl, kad tai yra paties Lietuvos jaunimo kūrinys, pateiktas jaunam žmogui patrauklia forma, padedančia atvirai išreikšti savo patriotinius jausmus ir pasidalyti jais su kitais žmonėmis.Vida Žukauskaitė
Griežtai draudžiama Ignalinietis.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be raštiško ar žodinio redakcijos sutikimo, o jei sutikimas buvo gautas, būtina nurodyti Ignalinietis.lt kaip šaltinį ir naudoti aktyvią Ignalinietis.lt nuorodą.
