Seniūnijos plotas - 83,3 kv. km., teritoriją sudaro: žemdirbystės plotai (54,2%), miškai (28,%), vandenys (,2%), gyvenvietės (1,8%), keliai (1,3%), kitos paskirties plotai (13,5%). Seniūnijai priklausančioje teritorijoje gyvena apie 650 gyventojų. Didžiausios gyvenvietės – Rubelninkai ir Kančioginas. Seniūnijoje yra daugiau nei 50 kaimų. Daugelio gyvi tik pavadinimai, nes nelikę nė vieno gyventojo.

Ceikinių kaimo istorija
Ceikiniai minimi jau XV amžiuje. Tada čia buvo dvaras, kuriame gyveno ir pats dvaro savininkas Andriejus Butrimas Nemierovičius. Po dvarininko mirties Ceikiniai testamentu buvo užrašyti Švenčionių bažnyčiai. Didysis Lietuvos kunigaikštis Žygimantas šį dovanojimą patvirtino.

1542 m. Stanislovas Dovaina nusipirko Ceikinius iš Švenčionių dvasininkų už keturias baudžiauninkų šeimas ir 10 kapų grašių. 1622 – 1700 m. Ceikiniuose veikė evangelikų bažnyčia, o prie jos ir mokykla.1733 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1904 m. kunigo Jono Burbos rūpesčiu Ceikiniai tapo parapija.

Ceikinių bažnyčia

Ceikinių šv. Mergelės Marijos vardo bažnyčia ir varpinė yra XVIII a. liaudies architektūros paminklas. Joje dirbęs klebonas Karolis Garuckas buvo vienas iš 1976 m. Helsinkio susitarimų vykdymui remti Lietuvos visuomeninės grupės narys.

Karolio Garucko kapas

1990 – 2002 m. Ceikiniuose dirbo kunigas ir poetas, tautos dvasios žadintojas Kazimieras Vaičionis. Kunigas nukentėjo nuo sovietinio režimo, ilgus metus kalėjo Vorkutos lageriuose.Dabartinio klebono Marijono Savicko dėka bažnyčia yra tvarkoma ir prižiūrima. Šalia bažnyčios įrengta bendruomenės salė.